Europos Komisija šiomis dienomis pristatė bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje numatoma sektoriui ateityje skirti tris kartus daugiau lėšų nei šiuo programiniu laikotarpiu, t.y. 10 mlrd. Eur. Bendrijos „žaliaisiais plaučiais“ laikomai Lietuvai tai – ypač gera žinia. Tik klausimas, kaip sėkmingai sugebėsime ja pasinaudoti.
Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip bioenergija, maistas, pašarai bei patys įvairiausi bioproduktai, kurių gamyboje naudojamos biologinės kilmės žaliavos. Tai sudaro prielaidas vystyti mokslą, Lietuvoje kurti ir gaminti inovatyvius produktus. Pagrindinis bioekonomikos variklis – žemės ūkis ir miškininkystė. Šiems sektoriams specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė, profesorė Astrida Miceikienė neabejoja, kad Lietuvos agroverslui ir šios srities mokslui EK strateginis sprendimas kurti tvarią Europą vystant bioekonomiką, atveria galimybes naujam šuoliui, nes atsinaujinančių gamtinių išteklių poreikis Europoje ir pasaulyje dėl to pastebimai augs.
Pašnekovė argumentuotai kalba neatsitiktinai – ASU mokslininkai ekonomistai dar pernai parengė Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, kuri gali būti tvirtas pamatas tolesnei bioekonomikos strategijai įgyvendinti ir šios srities mokslui vystyti mūsų šalyje. (Didelė dalis ES valstybių jau yra pasitvirtinusios savo nacionalines bioekonomikos plėtros strategijas. Lietuvos tarp jų kol kas nėra.) Tačiau A. Miceikienė pastebi, kad Bendrijos strategija paskatins ir mūsų šalies Vyriausybę sparčiau žengti atitinkamus žingsnius bioekonomikos srityje. To nedaryti būtų klaida, turint omenyje vien gerokai augantį finansavimą. ES ir dabar finansuoja tvarių, įtraukių ir žiedine biologine ekonomika pagrįstų biologinių sprendimų ieškojimą, bandymus ir diegimą. Pagal dabartinę ES finansavimo programą „Horizontas 2020“ tam skirta 3,85 mlrd. Eur. Europos Komisija siūlo 2021–2027 metais programai „Europos horizontas“ skirti 10 mlrd. Eur maisto ir gamtos ištekliams, įskaitant bioekonomiką.
Lietuvos atstovas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) Mindaugas Maciulevičius taip pat neabejoja, kad bioekonomikos vystymas mūsų šaliai ne tik naudingas, bet ir būtinas. „Tebesame grūdų, žaliavinės medienos eksportuotojai, užuot vietoje perdirbę šį gamtos turtą į aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, jau nekalbant apie antrines biologines žaliavas, kurių nesugebame panaudoti. Svarbu tai, kad vystant bioekonomiką, pramonės įmonės aktyviai ateitų į Lietuvos regionus, dauguma kurių šiuo metu išgyvena socialinę atskirtį“, – bioekonomikos diegimo svarbą komentuoja pašnekovas, neabejojantis, kad verslas tokiam žingsniui turi būti motyvuojamas. Todėl tam visų pirma reikia priimti atitinkamus politinius sprendimus – patvirtinti nacionalinę bioekonomikos vystymo strategiją, pakoreguoti teisės aktus bei pašalinti biurokratines kliūtis inovatyvių verslų kūrimui.
Kartu M. Maciulevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad bioekonomika naują iššūkį kelia ir visuomenei, kokį produktą rinktis – pagamintą iš iškastinės žaliavos ar iš žaliosios masės. Nes pastarasis produktas gali ir nebūti pigesnis. Todėl būtinas visuomenės švietimas skleidžiant žinią, kad už tvarios aplinkos kūrimą esame atsakingi visi.
