Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės generolas Davidas Petraeusas yra neabejotinai spalvinga asmenybė: jis buvo Amerikos kovos su sukilėliais strategijos pradininkas ir vadovas, vadovavo amerikiečiams Irake, metus dirbo CŽV vadovu ir buvo nuteistas 2 metams lygtinai už tai, kad atskleidė slaptą informaciją savo meilužei.

Praėjusią savaitę jis dalyvavo Aspeno idėjų festivalyje, kuriame davė interviu žurnalistui Jeffrey Goldbergui. Jie kalbėjosi apie pastangas sukontroliuoti Irano branduolinę programą, pilietinį karą Sirijoje, Irako karą, ISIS ir jos keliamą grėsmę JAV. Pateikiame kiek sutrumpintas reikšmingiausias pokalbio vietas.

– Manote, kad tam tikromis aplinkybėmis prezidentas Obama vis dėlto panaudotų karinę galią prieš Iraną?

– Manau, kad taip. Žinau, kad mes jau turėjome „raudonų linijų“, kurios taip ir nebuvo raudonomis linijomis... Tačiau manau, kad ši situacija kitokia.

– Kaip Obamos administracija sustabdė Izraelį nuo įsiveržimo į Iraną? Ar manote, jog susitarimui nepavykus Izraelis ir vėl grįš į paveikslą?

– Nemanau. Izraelis labai gerai suvokia savo ribas... Izraeliečiai neturi priemonių, leidžiančių įsiveržti į giliai paslėptą sodrinimo vietą ir ją sunaikinti – o jei to padaryti negali, tai ir pačios programos labai neapsiribosi. Tad ar verta kažką apskritai daryti? Na, o mes turime specialią įrangą su 30 tūkst. svarų šoviniu, pajėgiu tai padaryti, kurtu ir tobulintu 6 metus. Esant reikalui, mes galime išgriauti jų infrastruktūrą ir nusviesti branduolinę programą bent keliais metais atgal. Tačiau tai irgi nėra be rizikos. Niekada nežinai, koks būtų Irano atsakas į tai. Negalima į tai žiūrėti neatsakingai.

– Ėmiau interviu iš nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojo Beno Rhodeso, o vėliau tą pačią dieną - iš Lindsey Grahamo. Uždaviau jiems abiem tą patį klausimą: kas pavojingesnis Amerikos nacionaliniam saugumui – iraniečiai (Irano revoliucinė gvardija) ar ISIS? Benas Rhodesas tvirtai atsakė, kad ISIS. Lindsey Grahamas be lašo abejonės pareiškė, kad iraniečiai. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Dėl pavojaus JAV, pritariu Benui. ISIS grėsmė regione, sunitų ekstremistų grėsmė mūsų sąjungininkams Europoje ir kitur pasaulyje, o taip pat ir mums – pastaruoju metu mes matome nemažai jų organizuojamų išpuolių, kurie kelia nerimą. Tačiau senatorius Grahamas yra teisus – būtent tame regione šiitų sukilėliai, Irano įgaliotiniai, yra labai pavojingi. Gali kilti plataus masto sunitų-šiitų karas.

- Kiek grėsmės šiuo metu mūsų šaliai kelia ISIS?

– Pavojus JAV yra tas, kad ji yra laikoma sėkminga organizacija ir tai labai padeda jiems internetu verbuoti žmones. Mes matome, kaip žmonės susižavi jų idėjomis ir veržiasi prie jų prisijungti. Išpuoliui daug nereikia: ginklą Amerikoje nusipirkti nesunku, o tada belieka patraukti į viešą žmonių pilną vietą. Tad grėsmė yra ženkli. Mes jau matėme, kokių dalykų įvyko pas mūsų sąjungininkus Europoje dėl ISIS verbuojamų žmonių.

- Pakalbėkime apie Siriją. Ar 2011 metais neremti ir neginkluoti nuosaikiųjų kovotojų prieš režimą buvo klaida?

- Kalbant teoriškai, jei tuo metu būčiau ką nors pataręs, kaip CŽV galva, tai būtų slapti veiksmai. Tad tai nėra kažkas, apie ką dabar galėčiau kalbėti. Šiandien JAV reikia galios, kurią jos galėtų palaikyti Sirijoje, tačiau Amerika nėra suinteresuota Assado režimo rėmimu.

- Grįžkime į 2003-uosius. Ar mes patys to nenorėdami paleidome mechanizmą, išprovokavusį visus vėliau sekusius įvykius? Ar Irako karas destabilizavo Vidurio Rytus?

- Nemanau. Daug dalykų prasidėjo visu dešimtmečiu vėliau. Aš net ir labai norėdamas nesugebu pamatyti ryšio tarp Irako ir kodėl Tunise susinaikina vaisių pardavėjas, sulaužydamas iš pažiūros tvirtą ramios visuomenės kiautą. Ir tai tik vienas pavyzdys.

- Kartais atrodo, kad šis prezidentas reaguoja nepakankamai, taip, kaip prieš tai buvęs reagavo perdėtai. Dėl to imta kalbėti apie JAV pakeičiamumą, silpnumą, stiprėjančią Kiniją ir panašiai. Ar mes atsidūrėme nuopuolyje? Ir ar tas „nuopuolis“ išties yra blogiausias JAV atsitikęs dalykas?

- Amerika nėra nuopuolyje. Turint galvoje ilgus, brangius, varginančius mūsų išgyventus karus, nenuostabu, kad švytuoklė pasvyra kita kryptimi. Tačiau ISIS ją grąžino atgal. Nukirsti galvą amerikiečiui – rimtas dalykas, visuomenė ir mūsų lyderiai į tai sureagavo, ir dabar mes jau pripažįstame grėsmę. Amerikos aukso amžius dar nesibaigė – mūsų dar laukia bent keli geri dešimtmečiai net ir nieko nedarant. Tačiau mes turime puikių galimybių, kurias suteikė energetikos revoliucija. Pirmaujame pagal gamtinių dujų ir naftos gamybą pasaulyje. Tai neprilygstamas pranašumas.