Šiaurės Irako Kurdistano regione rastos natūralaus dydžio žmonių statulos ir seniai dingusios šventyklos, skirtos aukščiausiajam urartų dievui, griuvėsiai. Ilgai ieškotos šventyklos vieta istorikams iki šiol buvo nežinoma.
Atradimas datuojamas daugiau nei 2 500 atgal, į Geležies amžių – laikotarpį, kai kelios grupės, tokios kaip urartai, asirai ir skitai, vaidijosi dėl galios regione, kuris dabar priklauso šiaurės Irakui.
„Aš neatlikau kasinėjimų, tik archeologinius matavimus – radinius atsitiktinai aptiko vietos kaimo gyventojai“, - sakė Dlshadas Marfas Zamua, Nyderlandų Leideno universiteto doktorantūros studentas, 2005 m. pradėjęs kasinėjimus šiame regione. Šventyklos pamatai buvo atkasti viename kaime, o kiti radiniai, įskaitant bronzinę laukinės ožkos statulėlę, rasti plačioje laukymėje į pietus nuo tos vietos, kur susikerta Irako, Irano ir Turkijos sienos.
Dalį Geležies amžiaus ši vietovė priklausė Musasiro miestui (dar vadintame Ardiniu), sakė Marfas Zamua. Senovės raštuose Musasiras buvo minimas kaip „šventasis miestas, įkurtas uolose“ ir „kranklio miestas“.
Dievo Haldi šventykla
„Atkasti pamatai priklausė seniai dingusiai Musasiro miesto šventyklai, kuri buvo skirta dievui Haldi“, - „Live Science“ sakė Marfas Zamuatoldas. Haldi buvo aukščiausiasis urartų karalystės dievas. Jo šventykla buvo tokia svarbi, kad legenda pasakoja, jog po to, kai asirai 714 m. pr. m. e. išgrobstė jos lobius, urartų karalius Rusa I nusviedė karūną sau nuo galvos ir čia pat nusižudė.
Jis „parkrito ant žemės, nusiplėšė nuo savęs drabužius, o jo rankos nusviro. Jis suplėšė savo plaukų juostą, pasileido plaukus, abiem rankomis ėmė muštis į krūtinę ir krito ant veido...“ rašo vienas senovės šaltinis (išversta Marco Van De Mieroopo).
Be kita ko, Marfas Zamua išanalizavo senovinius Musasiro raižinius, XIX a. rastus Korsobade. Raižiniai, išsiaiškino jis, rodo kalno papėdėje stovinčius namus su durimis pirmame aukšte ir trimis langais antrame. Toks dizainas ir šiandien aptinkamas kai kuriuose kaimuose šiame regione, pažymėjo jis.
Žmonių statulos
Tačiau ši dingusi šventykla yra tik archeologinio ledkalnio viršūnė. Dirbdamas Kurdistane, Marfas Zamua taip pat rado kelias natūralaus dydžio žmonių statulas, siekiančias iki 7,5 pėdų (2,3 m) aukštį. Išskaptuotos iš kalkakmenio, bazalto ar smiltainio, kai kurios iš šių statulų dabar yra dalinai apgadintos.
Visos jos vaizduoja barzdotus vyrus, iš kurių kai kurie „savo dešinėse rankose laiko puodelius, o kaires yra padėję ant pilvų“, - sakė Marfas Zamua. „Vienas iš jų laiko kirvį, kitas yra išsitraukęs durklą“, - pasakojo jis.
Pastatytos virš kapaviečių, visos šios statulos buvo sukurtos pažymint „liūdną akimirką“, sakė archeologas. Panašios statulos gali būti randamos nuo centrinės Azijos iki pat rytų Europos. „Tai klajoklių menas ir ritualas, ypač tada, kai jie palaidodavo savo karo vadus“, - paaiškino jis.
Didžioji dalis naujai rastų statulų datuojamas VI-VII a. pr. m. e., po to, kai Musasiras atiteko asirams, ir tuo laiku, kai skitai ir kimerai puldinėjo Vidurio Rytus.
Šių dienų pavojai
Per pastarąsias kelias savaites įtampa Irake vis didėjo, grupuotei, pasivadinusiai „Islamo Irako ir Levanto valstybė“ (ISIS) užėmus kelis miestus ir grasinant įžengti į Bagdadą. Kurdistano regionas, įskaitant ir šią archeologinių kasinėjimų vietą, yra nepriklausomas, o jo kariai jau kelis kartus užkirto kelią ISIS į jį patekti.
Marfas Zamua teigia, kad gyvenimas ir darbas šiame regione turi nemažai rizikų. Dėl pastaruosius kelis dešimtmečius besitęsiančių konfliktų vis dar randama daugybė nesusprogusių minų, iš kurių viena vos prieš mėnesį nužudė jauną piemenį, sakė jis. Nacionalinė Irako naujienų agentūra taip pat praneša, kad Irano artilerija neseniai atvėrė ugnį prie Irako sienos, ir buvo pasitaikę atvejų, kai lėktuvai iš Turkijos užpuldavo Kurdistaną.
Tačiau, nepaisant visų pavojų, archeologai yra pasiryžę užbaigti šiuos žadą atimančius archeologinius kasinėjimus.
Marfas Zamua savo radinius pristatė per Tarptautinį senovės Artimųjų Rytų archeologijos kongresą, vykusį Bazelio universitete Šveicarijoje. Be doktorantūros studijų, Marfas Zamua taip pat dėsto Salahadino universitete Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje.
