Pamirškite tą paskutinę svorio metimo madą – mokslas jau išsiaiškino, kokia dieta jums yra geriausia. Ekspertai teigia, kad personalizuota dieta gali pakeisti tai, kaip žmonės meta svorį.
Sausis yra tas mėnuo, kai daugelis mūsų siekiame „atpirkti kaltę“ už besotes Kalėdas ir pradedame mesti svorį. Tai taip pat tas mėnuo, kai didžiosios dalies žmonių pastangos žlunga ir jie grįžta prie savo senų (ir blogų) mitybos įpročių. Ir tai, mokslininkų teigimu, nutinka ne vien dėl valios trūkumo. Dėl to kalta kiekvieno žmogaus unikali sandara – jų genai, hormonai ir psichologinės savybės, ir vietoje to, kad ieškotų vienos dietos, kuri tiktų visiems, žmonės turėtų laikytis tokios, kuri yra sukurta pagal jų individualius poreikius.
Pirmą kartą istorijoje pasaulinio garso nutukimo ekspertai ir BBC mokslo komanda D. Britanijoje atliko tyrimą, per kurį 75 svorio numesti siekiantys asmenys tris mėnesius buvo tiriami įvairiais testais ir stebimi namuose. Tyrime dalyvavo Oksfordo ir Kembridžo universitetų mokslininkai ir jų komandos.
Tyrimas stebėjo trijų tipų persivalgytojus: „puotautojus“, kuriems sunku sustoti valgyti pradėjus tai daryti; nuolatinius maisto geidėjus, kurie visą laiką jaučiasi alkani, bei emocinius valgytojus, kurie atsigręžia į maistą, kai jaučia įtampą ar nerimą.
Kalbant apie pirmąjį tipą, tyrimai rodo, kad hormonai vaidina svarbų vaidmenį jų valgymo įpročiuose. Tokie žmonės turi ypač žemus tam tikrų virškinimo hormonų lygius, kurie pasigamina, kai maistas atkeliauja į žarnyną. Šie cheminiai signalai per kraują keliauja į smegenis ir pasako kūnui, kada jis gavo užtektinai maisto ir turėtų nustoti valgyti.
„Kai kurie žmonės turi nepaprastai žemus tokių žarnyno hormonų lygius ir negauna šių signalų“, - sako Susan Jebb, Oksfordo universiteto mitybos ir populiacijos profesorė.
Antrasis žmonių tipas nuolatos jaučiasi išalkęs ir dažniausiai nori riebaus ir saldaus maisto. Mokslininkai žino, kad dėl to kalti tam tikri genai, kurie iškreipia tai, kaip signalai yra siunčiami į smegenis liepdami nustoti valgyti, ir apgauna jas taip, kad šios manytų, jog nuolatos reikia atnaujinti organizmo riebalų atsargas.
„Vaidmuo, kurį svorio metimo procese vaidina genai, yra neabejotinas, tačiau dėka naujausių technologijų mes pradedame išsiaiškinti, kas yra tie genai“, - sako genetikos mokslų daktaras Gilesas Yeo iš Kembridžo universiteto.
Tuo tarpu emociniai valgytojai ranką link maisto tiesia tada, kai yra įsitempę ar neramūs. Kai smegenys nustato, kad žmogus yra sudėtingoje situacijoje, jos paskatina pokyčius kūne, tokius kaip širdies ritmo patankėjimas. Nenuostabu, kad streso kupinose situacijose tokių žmonių smegenys siekia „apdovanojimo“.
„Žmonės dažnai mano, kad dietoje svarbiausia valia, - sako Jebb. – Pamirškite tai, dietoje svarbiausia įpročiai. Dar nemačiau tokio tyrimo, kuris sakytų, kad žmonės gali numesti svorio vien valios pastangomis, tačiau jie gali pakeisti savo įpročius.“
Taigi, kokios dietos turėtų laikytis kiekviena grupė, kad sėkmingai numestų svorio?
Pirmojo tipo žmonėms reikalinga tokia dieta, kuri leistų jiems kaip įmanoma ilgiau jaustis sotiems. Mokslininkai siūlo daug baltymų turinčią, žemo glikeminio indekso (GI) dietas, kuriose yra produktų, paskatinančių virškinimo hormonų signalus – žuvies, vištienos, basmati ryžių, lęšių, javų ir dribsnių. Ir jokių bulvių ar duonos, nes jie neužtikrina ilgalaikio sotumo.
Tie asmenys, kurie nuolatos jaučiasi išalkę, susiduria su sunkumais laikantis ilgalaikės dietos. Būtent todėl jie turėtų drastiškai apriboti savo mitybą iki 800 kalorijų per dieną dvi dienas per savaitę, o kitas penkias dienas maitintis normaliai, tačiau sveikai.
„Nuolat išalkę žmonės yra sudėtingoje situacijoje, nes paprastai jie yra linkę turėti antsvorio, - sako Jebb. – Pasninko dieta turėtų sukrėsti jų organizmus ir paskatinti juos deginti riebalus.“
Tuo tarpu emociniai valgytojai turi prastų mitybos įpročių, kuriuos sulaužyti itin sunku. Tokiems žmonėms labiausiai padeda sveikesnė dieta ir grupinė parama. Padrąsinimas gali įjungti tą motyvacinę smegenų dalį, kuri padeda žmonėms įveikti stresą. Priklausymas internetinėms paramos grupėms ir lankymasis svorį metančių žmonių susitikimuose leidžia jiems jausti paskatinimą ir laikytis savo mitybos plano.
Visos trys grupės turėjo tikslą numesti 5 % savo kūno masės – galiausiai jie numetė 8 %. Nuolatos išalkę asmenys svorį metė sunkiausiai, o „puotautojai“ jo numetė daugiausiai. Svarbiausiai tai, kad visi tiriamieji išreiškė didelį palengvėjimą išsiaiškinę, dėl kokių priežasčių jiems taip sudėtinga numesti svorio.
„Jie pagaliau suprato, kodėl jų biologija veikia prieš juos, ir tai labai juos padrąsino“, - sako Yeo.
