„Liberalų siūlymas rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės yra populistinis, be to, nerealu tikėtis, kad jis įvyks ir pasieks tikslą“, – teigia Seimo narė Agnė Bilotaitė. Jai pritaria ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas, siūlantis nepuoselėti tuščių vilčių ir ieškoti kitų dvigubos pilietybės problemos sprendimo būdų. Siūlymą pateikusio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis atkerta, laidodami referendumo idėją, politikai pripažįsta savo beviltiškumą ir jau daug metų nesprendžia problemos, nes bijo.
Apie vis daugiau aistrų keliantį Seime svarstomą Liberalų sąjūdžio siūlymą kartu su su kitąmet vyksiančiais Seimo rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo – pokalbis su Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare A.Bilotaite ir Socialdemokratų partijos vicepirmininku G.Kirkilu.
– Pone Masiuli, referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu. Neradote paprastesnio būdo išspręsti šią problemą?
– Kito būdo nėra. Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad išplėsti dvigubos pilietybės taikymą galima tik pakeitus Konstituciją, o tai įmanoma tik referendumu. Užtenka trypčioti vietoje, reikia pagaliau spręsti šią problemą. Aš skeptiškai vertinu pasipylusius siūlymus dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kas pasikeitė? Neabejoju, kad Konstitucinio Teismo atsakymas bus toks pats, o mes prarasime dar metus. Todėl mes ir siūlome referendumą. Jo formuluotė gali būti ir kitokia, reikia diskutuoti.
– Ponia Bilotaite, jums nelabai patinka ši idėja. Kodėl?
– Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai nėra nusiteikę prieš dvigubą pilietybę, bet siūloma formuluotė ir sprendimo būdas kvepia populizmu. Nerealu tikėtis, kad referendumas įvyks, nes sprendimui priimti reikia daugiau nei pusės visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių balsų. Vykę rinkimai rodo, kad labai retai rinkimuose dalyvauja 50 procentų rinkėjų. Kad referendumas įvyktų ir pasiektų tikslą, visi rinkėjai turėtų pasisakyti už. Kita vertus, ką mes pasieksime? Reikia kalbėti ir apie grėsmes Lietuvai, geopolitinę situaciją.
– Kokias grėsmes jūs įžvelgiate?
– Jeigu būtų priimtos siūlomos pataisos, visi Lietuvos piliečiai galėtų turėti ir antrą pilietybę valstybės, kuri mums gali būti ir draugiška, ir nedraugiška. Lietuvos rusakalbiai galės gauti Rusijos pilietybę. Pažiūrėkime, kas darosi Ukrainoje. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 200 tūkstančių rusakalbių, kas gali paneigti, kad Rusija ims ginti jau ne tautiečius, o savo piliečius?
– Pone Kirkilai, socialdemokratai yra už liberalų siūlymą. Kodėl?
– Problema išties įsisenėjusi, dar 2007 metais mes ją mėginome spręsti, buvo suburti geriausi teisininkai. Tada taip pat buvo padaryta išvada, kad be Konstitucijos keitimo nieko nepadarysi. Bet kaip pakeisti Konstituciją yra labai sunkus klausimas. Net jeigu bus visų politinių partijų sutarimas, kuo abejoju, pasiekti tikslą referendumu yra beveik neįmanoma. Galbūt reikia mėginti ieškoti kitų kelių. Konservatoriai siūlo dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet aš labai abejoju, ar jis keis ankstesnį sprendimą.
– Pone Masiuli, nuskambėjo teiginiai, kad referendumas – nerealu. Be to, kyla grėsmė, kad Putinas ims dalinti Lietuvos rusams rusiškus pasus. Ką manote?
– Reikėtų labiau pasitikėti mūsų visuomene ir jos sąmoningumu. Labai daug kas priklauso ir nuo nusiteikimo. Jeigu mes kartosime, kad referendumas neįvyks, greičiausiai taip ir bus. Šis klausimas yra aktualus ne tik išvažiavusiems iš Lietuvos po 1990 metų, bet ir čia gyvenantiems, nes Lietuvoje turbūt nėra šeimos, giminės, kurios nepalietė emigracija.
– Yra būdų didinti rinkėjų aktyvumą, gal elektroninis balsavimas padėtų?
– Taip. Jei mes neturime politinės valios, kad rinkimuose būtų elektroninis balsavimas, tai gal bent referendumuose įveskime balsavimą internetu. Seime yra iniciatyvų peržiūrėti ir Referendumų įstatymą, kuriuo mes praktiškai negalime pasinaudoti. O dėl grėsmių galiu pasakyti, kad yra politikų, kuriems įgimta visko bijoti. Liberalai siūlo pasižiūrėti racionaliai – yra mažai Europos Sąjungos valstybių, kur pilietybės klausimą reglamentuoja Konstitucija. Tai reglamentuoja įstatymas. Mes ir siūlome konstituciniame pilietybės įstatyme išvardinti visus saugiklius, atvejus, kada suteikiama dviguba pilietybė.
G.Kirkilas: Elektroninio balsavimo įstatymo projektui Seime yra pritarta po pateikimo, turime šansą jį priimti. Remiantis Estijos patirtimi, pirmuose rinkimuose galime tikėtis 4–5 procentais didesnio aktyvumo. Tai jau šis tas. Bet ponas Masiulis neatsako į klausimą – kas garantuos, kad referendumas įvyks? Niekas negali garantuoti. Išeivija taip pat netiki, kad referendumas įvyks. Todėl dar kartą sakau – reikia ieškoti teisinių sprendimų. Dėti visas viltis į referendumą, manau, ne išeitis.
A.Bilotaitė: Tai iš tiesų labai rimtas dalykas ir nereikia sakyti, kad kažkam vaidenasi grėsmės. Gal prieš 5 ar 10 metų ir galėjome taip kalbėti, bet šiandien matome realius pavyzdžius.
– Pone Masiuli, argumentai dėl nacionalinio saugumo yra sunkiai atremiami, nebent konstituciniame pilietybės įstatyme būtų numatyta, kad Lietuvos pilietybė suteikiama tik transatlantinę integraciją atitinkančių valstybių piliečiams ir panašiai?
– Daugelyje valstybių įvairūs saugikliai yra įtvirtinti įstatymuose, galimi įvairūs variantai. Bet dabar iš kolegų aš girdžiu beviltiškumą ir pripažinimą, kad jau daug metų mes niekaip negalime šios problemos išspręsti, nes bijome. Yra 800 tūkstančių iš Lietuvos išvažiavusių žmonių, nemažai jų sukūrė mišrias santuokas, užsienyje gimsta Lietuvių piliečių vaikai, kurie turės apsispręsti kurią pilietybę rinktis. Galvokime ir apie mūsų valstybės ateitį – kas čia gyvens, kas grįš, dirbs ir mokės mokesčius? Nacionalinis saugumas yra ir tai, kiek Lietuvos piliečių bus po 10–15 metų.
– Pone Kirkilai, ar iš tiesų referendumas neįmanomas? Jei bus elektroninis balsavimas, visų politinių jėgų ir prezidentės parama, prisidės Pasaulio lietuvių bendruomenė?
– Visų pirma, reikia atlikti tyrimus. Manau, pamatytume, kad visuomenė šiuo klausimu pasidalinusi į dvi dalis, vieningos nuomonės toli gražu nėra. Ponas Masiulis pateikė daug patriotinių argumentų, bet nepateikia būdo. Niekas nesako, kad problemos spręsti nereikia, bet reikia ieškoti būdo.
A.Bilotaitė: Nesuprantu, kodėl negalime dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą, niekam nuo to blogiau nebus.
E.Masiulis: Konstitucinis Teismas jau yra apie tai pasisakęs ne vieną kartą. Jei mes norime ir toliau mėtyti tą kraštą bulvę, galime kreiptis, bet atsakymas bus toks pats ir problema liks neišspręsta.
Bet jeigu referendumas neįvyks ar pralaimės? Politiškai situacija bus kur kas blogesnė negu dabar.
Būtume tokioje pačioje situacijoje. Politikai jau 5–7 metus visaip bando spręsti šią problemą ir neišsprendžia.Dabar yra labai svarbu nusiteikimas. Kviečiu kolegas politikus atsakingiau žiūrėti į tai.
– Turbūt visi sutiks, kad tai yra nacionalinio saugumo ir milžiniškos lietuvių bendruomenės užsienyje ryšio su tėvyne klausimas?
G.Kirkilas: Taip, todėl ir visus žingsnius reikia daryti nuosekliai. Siūliau papildyti politinių partijų susitarimą šiuo klausimu, nes labai svarbu žinoti, ar visos partijos pritars. Taip pat reikia įdiegti elektroninį balsavimą. Šiaip sau tikėtis, kad referendumas įvyks ir žmonės balsuos už dvigubą pilietybę, manau, neverta.
Autorius: Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“
