Pirmasis lemiamas balsavimas 2016 metų visuotiniuose rinkimuose savotiškai priklauso Aukščiausiajam teismui. Kai birželio pabaigoje teismas spręs, ar prezidento Obamos vykdomasis imigracijos reformos įsakymas atitinka Konstituciją, teisėjai ne tik svarstys politinius dabartinio prezidento sprendimus, bet ir priims nuosprendį dėl to, kiek gyvybinga yra Hillary Clinton rinkiminės kampanijos platforma.
Statymai ir taip labai dideli. Milijonai nedokumentuotų imigrantų laukia, kol teismas nuspręs, ar jiems galima kreiptis dėl apsauginio statuso, garantuojančio, kad jie nebus deportuoti iš šalies (žemesnės instancijos teismo sprendimu ši programa laikinai yra sustabdyta). Nuo teisėjų sprendimo priklauso ir Obamos politinis palikimas: arba jis bus žinomas kaip prezidentas, kuris užtikrino legalų statusą visai imigrantų kartai, arba kaip tas, kurio pagrindiniam pažadui pirmiausia kelią pastojo Kongresas, o paskui ir teismai.
Tačiau pačios didžiausios teismo spendimo pasekmės laukia Clinton, kuri kliaujasi dar didesnėmis vykdomosiomis prezidentavimo galiomis, kad įtikintų rinkėjus, jog ji gali tęsti Obamos vidaus politiką net su priešiškai nusiteikusiu respublikonų kontroliuojamu Kongresu. Tai ypač pasakytina apie imigracijos reformą, mat Clinton pažadėjo išplėsti Obamos deportacijos veiksmų atidėjimo programą, kad į ją pakliūtų ir taip vadinamų „svajotojų“ – imigrantų, kurie buvo nelegaliai atvežti į šalį vaikystėje – tėvai. Programa, apie kurią Obama pranešė 2014 metų pabaigoje, apsaugo tik 4,3 mln. JAV piliečių ir Žaliosios kortos turėtojų tėvų. Į Clinton plano rėmus patektų milijonais daugiau, tačiau jei teismas atšauks Obamos administracijos sprendimą, Clinton planas galutinai žlugs dar jai nepatekus į postą.
Nuo ginklų kontrolės iki Volstrito reformos – Clinton rinkiminė platforma pilna pasiūlymų, kurie nereikalauja Kongreso sutikimo, tačiau kuriems gali būti mestas teisinis iššūkis. Tai tapo jos koziriu, su kuriuo ji siekia laimėti rinkėjų simpatijas ir sutriuškinti Bernie Sandersą: nors senatorius iš Vermonto siūlo ambicingesnę įstatyminę programą, Clinton pabrėžia realistiškesnę, juolab, turint galvoje tai, kad bent jau Atstovų rūmai (o gal ir Senatas) išliks respublikonų kontrolėje. Ji taip pat siūlo nemažai įstatymų projektų, kuriuos priimti turės Kongresas, įskaitant ir visapusišką imigracijos reformą, tačiau tiek dėmesio skirdama vykdomiesiems įsakymams, Clinton seka modeliu, kurį ne kartą antrosios kadencijos metu naudojo Obama.
Aukščiausiojo teismo sprendimas prieš Obamą greičiausiai apsiribos jo vykdomaisiais įsakais imigracijos klausimais, tačiau nustatytas precedentas gali suteikti konservatoriams drąsos į teismą paduoti daugiau prezidento sprendimų. Kongreso respublikonai atskiru ieškiniu yra padavę prezidento administraciją į teismą, teikdami, kad jis peržengė konstitucinius įgaliojimus įgyvendindamas Prieinamos sveikatos priežiūros aktą.
Clinton pažadėjo išplėsti Obamos deportacijos veiksmų atidėjimo programą, kad į ją pakliūtų ir taip vadinamų „svajotojų“ – imigrantų, kurie buvo nelegaliai atvežti į šalį vaikystėje – tėvai.
Sandersas taip pat tikina, kad veiks vienpusiškai imigracijos klausimu, „jei Kongresas nesiims veiksmų“, tačiau jo politiniai planai labiau remiasi bendradarbiavimu su Kongresu nei Clinton. Komentuodama Obamos vykdomuosius veiksmus imigracijos srityje Clinton sakė, jog jis „sekė sena vykdomosios valdžios tradicija, o Aukščiausiasis teismas turėtų tai patvirtinti“.
Jei visuotinius rinkimus laimės respublikonų kandidatas, Aukščiausiojo teismo sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje turės kur kas mažiau reikšmės. Visi pirmaujantys kandidatai pažadėjo atšaukti Obamos politinius sprendimus, net jei administracijai ir bus leista pradėti juos vykdyti. Kaip tik todėl trumpalaikės teismo sprendimo pasekmės yra dar svarbesnės. Clinton rinkimuose tikisi didžiulės paramos iš lotynoamerikiečių, atgrasytų antiimigracinės Donaldo Trumpo, Tedo Cruzo, o dabar ir į dešinę dar labiau pasidavusio Marco Rubio retorikos.
„Vienas iš esminių dalykų, kuriuos galvoje turės žmonės, eidami prie balsadėžių balsuoti už būsimą Jungtinių Valstijų prezidentą: kuris kandidatas apsaugos tuos 4 milijonus žmonių, o kuris – ne“, – antradienį CNN televizijai sakė kongresmenas iš Ilinojaus Luisas Gutierrezas, remiantis Hillary Clinton.
Tačiau jei tesimas nuspręs, kad nei Obama, nei Clinton negali vienpusiškai apsaugoti nelegalių imigrantų nuo deportacijos, ir šį klausimą atiduos toliau spręsti nieko iki šiol neišsprendusiam Kongresui, demokratams taps daug sunkiau motyvuoti vis didesnę rinkėjų dalį, pasipiktinusią dešimtmetį trunkančiu valdžios neveiksnumu imigracijos klausimu. Toks sprendimas jėgos svertus grąžintų Kapitolijui ir sugriautų visą Clinton kampanijos programos pamatą.
#HillaryClinton
