Miškų gaisrai išplito antroje pagal dydį Havajų salyno Maujo saloje, gaisravietės įsiplieskė keliose skirtingose salos vietose. Labiausiai nukentėjo salos vakaruose esantis Lahainos kurortas, kuriame gyveno apie 12 tūkstančių žmonių. Druskininkų dydžio miestas sudegė beveik visiškai.
Iš populiaraus tarp turistų Lahainos miesto Maui saloje liko tik pelenai ir griuvėsiai. Naujausiais duomenimis, aukų skaičius išaugo iki 93, bet neabejojama, kad jis dar augs. Gelbėtojai negali pasiekti daugumos sudegusių Lahainos pastatų, jie dėl didelio pavojaus dar nebuvo apieškoti.
Pasak Havajų gubernatoriaus Josho Greeno, šis gaisras – didžiausia gamtos katastrofa Havajų istorijoje.
„Stebime didžiausią gamtos katastrofą Havajų valstijos istorijoje. Yra žuvusiųjų. Kaip žinote, skaičius auga ir toliau skaičiuosime prarastas gyvybes. Šimtai namų buvo sunaikinti. Atsigavimas užtruks ilgai, dėl to turime veikti kartu. Kalbėjau su senyvo amžiaus liudininku, jis to nebuvo matęs per visą gyvenimą. Gaisras, dėl kurio užsidegė visas miestas. Visi jo kaimynai prarado namus. Senolio namas tebestovi, bet jis verkė. Tai žmogus, kuris verkia retai“, – pasakoja Havajų gubernatorius.
Gaisras paveikė ir daugybę Havajuose atostogavusių turistų. Viešbutyje netoli Lahainos apsistoję turistai tvirtina, kad regione dingo elektra, neveikė telefonai, o pats miestas atrodė tarsi nusiaubtas karo.
„Geriausia bandyti iš čia išvažiuoti. Kai važiavome pro Lahainą, tai atrodo kaip karo zona. Atrodo, kad kažkas atėjo ir subombardavo ištisą miestą, jis visiškai sunaikintas. Miestas sudegė iki pamatų. Buvome įstrigę kambariuose tris dienas be šviesos. Pagaliau tūkstantį aštuonis šimtus žmonių iš čia išvežė. Tamsoje buvo labai baisu, negalėjome naudotis telefonais. Negalėjome paskambinti šeimai“, – sako per gaisrą saloje atostogavę turistai.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, reaguodamas į tragediją, nurodė padidinti paramą įvykio vietoje dirbantiems gelbėtojams.
„Patvirtinome stichinės nelaimės deklaraciją Havajams, dėl kurios bus suteikta pagalba nukentėjusiems žmonėms. Visi, kurie neteko artimųjų, kurių namai buvo apgadinti ar sugriauti, nedelsiant sulauks pagalbos. Taip pat nurodžiau padidinti paramą drąsiems ugniagesiams, pirmojo reagavimo ir avarinių tarnybų darbuotojams, dirbantiems visą parą ir rizikuojantiems savo gyvybėmis. Dirbame kaip įmanoma greičiau, gesindami šiuos gaisrus ir evakuodami žmones“, – kalbėjo Jungtinių Valstijų prezidentas.
Maui apskrities policijos vadovas Johnas Pelletieras teigia, kad tikrojo gaisro masto ir aukų skaičiaus iki šiol nežino niekas. Pasak Havajų gubernatoriaus Josho Greeno, paieškas šiuo metu vykdyti sudėtinga. Gubernatorius patikino, kad aukų skaičius dar augs.
„Šiomis dienomis gelbėtojai pamato, aptinka daug naujo. Čia buvome vos prieš dvi dienas ir aukų skaičius dar buvo mažesnis. Jis toliau tik augs, norime, kad žmonės būtų tam pasiruošę. Į gaisravietes žengti turime atsargiai. Ten yra sunkiųjų metalų, yra pavojingų vietų, kur nugriuvo namai ir komerciniai pastatai.
Rekomenduojama vengti šių statinių, nes jie vis dar griūva ant žmonių. Jau praradome gerokai per daug gyvybių. Padėti jau atvyko 50 kariškių, artimiausiomis dienomis atvyks daugiau. Ši pagalba mums padės apsaugoti kai kurias vietas, kad gelbėtojai galėtų dirbti“, – kalbėjo J. Greenas.
Kol vyksta gelbėjimo darbai, Havajų gyventojai aktyviai ieško artimųjų, dingusių be žinios. Teigiama, kad iš pradžių buvo ypač sudėtinga, tačiau kai kurie dingusieji po truputį surandami, su vietos gyventojais aktyviai dirba Raudonojo Kryžiaus organizacija.
Vietiniai gyventojai – pikti ir nusivylę
Augant aukų skaičiui, auga ir Havajų gyventojų pyktis dėl nepakankamo vietinės valdžios pasiruošimo ekstremalioms situacijoms. Iš Lahainos evakavęsi žmonės teigia, kad jie buvo visiškai neapsaugoti nuo galimos katastrofos – gyventojai negavo jokių pranešimų dėl evakuacijos, neskambėjo pavojaus sirenos, o ugnis į miestą atėjo visiškai netikėtai.
38-erius metus Havajuose gyvenanti lietuvė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė sako, kad vietinė valdžia į gaisrų pavojų ir gyventojų perspėjimą žiūrėjo atsainiai – Lahainos gyventojams buvo žadama, kad ugnis miesto nepasieks.
„Kai vėjas atėjo įkaitęs, užsidegė jau kalno viršūnė. Ir tie mūsų valdžios darbuotojai laikėsi nuomonės, kad neperšoks to kelio – vis tokiu geranorišku, optimistišku žvilgsniu havajiečiai į viską žiūri. Tai ir čia pagalvojo, kad neperšoks to kelio. Bet peršoko ir tada jau ėjo kaip reikiant greitai. Žmonės negavo įspėjamojo pranešimo..’ Įsivaizduojat, trečią valandą nakties pabundi, viskas pleška aplink namą. Sėdi į automobilį, o su juo niekur nepavažiuosi – vienas keliukas į tą miestelį veda ir vienas išeina. Visi susigrūdo“, – pasakoja E. Bradūnaitė-Aglinskienė.
Kodėl nesuveikė sirenos ir perspėjimo sistemos, šiuo metu tiria Havajų prokuratūra. Taip pat bandoma išsiaiškinti, kas sukėlė gaisrus. Kaip viena iš priežasčių, kodėl gaisras išplito taip greitai, pateikiami sausi Maujo salos krūmynai ir augalai. Anot JAV ugniagesių administracijos vadovės Lori Moore-Merrell, ugnis šiais augalais plito taip greitai, kad ugniagesiai per pirmąsias gaisro valandas negalėjo nieko padaryti.
Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, ugnis nebūtų taip staigiai plitusi, jei nebūtų atsisakyta gerai drėkinamų cukranendrių fermų.
„Bėdos prasidėjo, kai nutarė cukraus daugiau neauginti. Visur buvo cukraus plantacijos, ypač tuose šlaituose – nuo kalno iki jūros. Ir ten šimtus metų buvo auginamos cukranendrės, jas atsivežė pirmieji havajiečiai. Ir prieš kokį dešimtmetį nutarė, kad tas vanduo, kurį tiekia cukranendrėms, per brangus, vanduo kainuoja daugiau nei cukraus pardavimo kaina, tai visur cukranendrių plantacijas panaikino. Įsivaizduokit, būdavo gan šlapia šlaituose – panaikino, bet nieko nesodino. Pradėjo augti visokios piktžolės, kur labai greitai auga“, – komentuoja lietuvė.
Kita tautietė – šešerius metus Havajuose, Vailuku mieste, gyvenanti Giedrė Venalytė-Karakalpakis – pasakoja, kad gaisras prie jų miesto priartėjęs nebuvo, bet iš savo namų ji matė degančius didelius plotus.
„Vieno pažįstamo šeima prarado namą, kuriam nupirkti buvo paimta didelė paskola. Darbe buvo keli kolegos, kuriems teko evakuotis. (...) Lahainoje viskas stipriai išdegė“, – pažymi lietuvė.
Ligoninėje dirbanti tautietė pabrėžia, kad gydymo įstaiga nėra ir nebuvo perpildyta, mat stipriai nudegę pacientai siunčiami į nudegimų skyrius turinčias ligonines Honolulu.
„Dūmų sukeltų respiracinių sutrikimų vos keletas, neaišku, ar dėl to, kad žmonės negali pasiekti ligoninės, ar dėl to, kad, deja, nebespėjo mūsų pasiekti“, – svarsto G. Venalytė-Karakalpakis.
Anot pašnekovės, gyventojų nuotaikos prastos, žmonės jaučia stresą, nerimauja dėl ateities. Gaisrų nusiaubtuose Lahainos ir Kulos miestuose vandenyje aptikta toksinų, tad jis nebetinkamas gerti, rekomenduojama naudoti tik parduotuvėse pirktą vandenį.
Kaip pažymi lietuvė, kol kas į Havajus nerekomenduojama vykti turistams.
„Vietiniai žmonės nerimauja, nes pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra būtent turizmas. Turistų prašoma nevykti, kad netrukdytų vietiniams – kad būtų laisvi keliai, viešbučiai, kur būtų galima priimti namus praradusius nukentėjusiuosius, o ne turistus“, – sako lietuvė.
Iš viso Maui saloje sudegė arba buvo pažeisti 2200 pastatų, padaryta žala vertinama 6 milijardais dolerių. Tai jau yra daugiausia aukų pareikalavęs gaisras Jungtinėse Valstijose per daugiau nei šimtmetį.
Pavojus visada šalia
Anot meteorologų, tokio masto gaisras įsiplieskė dėl Havajus kamavusios sausros.
„Jei pažiūrėtume į Jungtinių Valstijų sausrų žemėlapį, tarp rugpjūčio 1-osios ir 8-osios Maujyje matome neįprastai greitą sausėjimą. Palyginimui, gegužės 9-ąją žemėlapyje nepastebima jokių sausros bruožų. Taigi, įvyko žaibiška sausra. Žemė ir augalija labai greitai išsausėjo dėl mažo kritulių kiekio, žemei garuojant, vandens ėmė trūkti“, – aiškina JAV Virdžinijos universiteto hidrologas Venkataramanas Lakshmi.
Ekspertai sutaria, kad tokio masto sausra ir pakilęs didžiulis vėjas, atnešęs ugnį į Lahainą – klimato krizės pasekmė. Oregono universiteto mokslininkė Erica Fleishman teigia, kad dėl klimato krizės ateityje galime pamatyti daugiau didelių gaisrų vietose, kur anksčiau jie nepasireikšdavo.
„Turime sausą augaliją. Kai įsižiebia ugnis, augalai lengviau užsidega ir gaisras plinta. Klimato kaita daugelyje pasaulio vietų dėl išaugusios temperatūros ir pasikeitusių kritulių tendencijų sausina augaliją. Galbūt ne artimiausią dešimtmetį, tačiau per šimtmetį gali padaugėti gaisrų ten, kur anksčiau net nepagalvodavome, kad tokie gaisrai gali kilti“, – nurodo ji.
Havajai dėl klimato krizės be gaisrų susiduria ir su uraganų bei potvynių grėsme. Valstijos gubernatorius Greenas teigia, kad artimiausiu metu bus daroma viskas, kad atoki valstija būtų geriau pasiruošusi gamtos katastrofoms.
