Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 37 sportininkai. Tai – mažiausia olimpinė rinktinė nepriklausomos Lietuvos istorijoje, skelbia LTOK.lt.

Galutinė mūsų šalies sportininkų delegacijos sudėtis paaiškėjo po Kaune pasibaigusio olimpinio krepšinio atrankos turnyro. Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo olimpinėse žaidynėse nežais.

1992-ųjų Barselonos žaidynėse Lietuvai atstovavo 47 sportininkai. Iki šiol Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis būdavo gerokai didesnė. 2016-aisiais Rio de Žaneire mūsų šaliai atstovavo 67 sportininkai.

Apie kone perpus sumažėjusią olimpinę rinktinę LTOK.lt kalbėjosi su olimpine čempione, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.

– Lietuvos olimpinė rinktinėje rinktinėje – 30 sportininkų mažiau nei buvo Rio de Žaneire. Kas tai lėmė?

– Tai, kas įvyko yra katastrofa, kurią LTOK prognozavo dar 2017-aisiais. Kas dėl to kaltas? 2018-aisiais įvykdyta nelogiška sporto reforma, kurios metu buvo sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos.

Neslėpsiu, man pikta ir skaudu. Prieš ketverius metus garsiai kalbėjome apie tai, kad nelikus visiems prieinamo kokybiško medicininio aptarnavimo drastiškai mažės Lietuvos sportininkų skaičius olimpinėse žaidynėse. Sakėme, kad to rezultatai bus matyti jau Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Kartu su geriausiais šalies sportininkais, olimpiniais medalininkais, ilgametę patirtį sukaupusiais sporto medikais prašėme neskubėti ir dar kartą apsvarstyti galimus reformos padarinius.

– Įvykdžius sporto reformą visa atsakomybė už sportininkų rengimą, rezultatus ir sporto šakos plėtrą buvo perkelta sporto federacijoms. Kaip manote, kodėl joms nepavyko su šia užduotimi susitvarkyti?

– Tikrai nemanau, kad šiuo atveju galima kaltinti federacijas. Joms ant pečių užkrauta didžiulė našta, su kuria daugeliui federacijų susitvarkyti yra labai sunku. Dažnai federacijos tiesiog neturi resursų užtikrinti aukščiausio lygio atletams būtinų paslaugų.

Kol veikė LOSC, čia buvo įdarbinta per ilgus metus suformuota sporto medikų komanda. Kadangi vienam aprėpti visas sporto šakas sunku, dirbant komandoje medikai galėjo pasiskirstyti užduotimis ir specializuotis tam tikroje srityje, pavyzdžiui, daugiau dirbti su irkluotojais ar lengvaatlečiais. Buvo rūpinamasi jų kvalifikacijos kėlimu, naujausia įranga ir pan. Visos šios paslaugos buvo laisvai prieinamos visiems elitiniams sportininkams.

Iš LOSC atėmus šias funkcijas federacijos yra priverstos savarankiškai samdyti šiuos specialistus, kurių didelė dalis tapo sunkiai įperkami. Ypač mažoms federacijoms.

– Į olimpines žaidynes pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo nevyks vyrų krepšinio rinktinė. Ką tai reiškia Lietuvos sportui?

– Pirmiausia, tai – didelis liūdesys visiems sirgaliams. Ne paslaptis, kad krepšinis yra lietuvių itin mėgstama ir žiūrima sporto šaka. Tačiau tuo pačiu tai rodo, kad duobėje yra visas Lietuvos sportas, o ne tik atskiros sporto šakos.

O tai yra neįtikėtina. Lietuva kaip valstybė sparčiai žengia į priekį, sporto mokslas ir medicina tobulėja kiekvieną dieną, atrodo, turime visas sąlygas gerinti rezultatus ir į olimpines žaidynes vežti vis daugiau ir daugiau sportininkų. Tačiau vietoje progreso matome stiprų nuosmūkį. Tokijuje mūsų rinktinė bus beveik perpus mažesnė nei Rio de Žaneire.

Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini. Ir kuo greičiau, tuo geriau.