Režisavo: Cory Finley. Vaidina: Anya Taylor-Joy, Olivia Cooke, Anton Yelchin, Paul Sparks
Paprastai, kai filmas iš žiūrovų tikisi, kad jiems nuoširdžiai rūpėtų pasibjaurėtini veikėjai (ypač paaugliai turtuolių vaikai, iš neturėjimo ką veikti prisigalvojantys nesąmonių), kūrėjams tenka nusivilti – auditorija su veikėjais neatranda jokio ryšio, o juosta jiems nesukelia nė menkiausių jausmų. Su juosta „Grynakraujai“ debiutuojantis scenaristas ir režisierius Cory Finley šios dažnai pasitaikančios klaidos išvengia. Jis nesiima nieko, kad priverstų publiką jaudintis dėl to, kas nutiks dviem sociopatiškoms, šizofreniškoms ir apskritai nelabai stabilioms moksleivėms iš turtingo Konektikuto priemiesčio; tačiau jų pamišusios intrigos, juodu humoru persmelkti pokalbiai ir nenuspėjamos asmenybės leidžia istorijai ne kartą pasukti netikėta linkme ir galiausiai taip įtraukia žiūrovus, kad jie patys nepastebi, kaip abi veikėjos jiems tampa labai svarbios.
Tai ypatingai stiprus debiutas, jau sužavėjęs kritikus kino festivaliuose. Labai tikėtina, kad šis intelektualus ir stilingas filmas patiks ir kino žiūrovams – juosta turi potencialo tapti naująja kultine paauglių maišto klasika. Prasidedantis nuo stulbinančios ir nepatogios scenos, vaizduojančios merginą, regis, pasiruošusią nudobti žirgą, filmas akivaizdžiai turi ryškių meninio autorinio kino požymių, tačiau režisierius atsisako užsižaisti grynąja forma. Tai vienas tų retų atvejų, kai filmas keri vizualiniu grožiu, įtraukiančia atmosfera ir įdomiu turiniu.
Amanda (Olivia Cooke) atvyksta į klasiokės ir kadaise buvusios geros draugės Lilės (Anya Taylor-Joy) namus, kurią jos mama nusamdė padėti Amandai su mokslais. Finley’us meistriškai išnaudoja vizualinius sprendimus taip, kad visiems taptų aišku, kad kažkas su Amanda yra ne taip. Kai kur kas pozityvesnė ir „normalesnė“ Lilė bando su ja užmegzti ryšį, šioji paaiškina, kad ji nejaučia jokių normalių žmogiškų jausmų, tokių kaip džiaugsmas ar kaltė, tačiau suskuba paaiškinti, kad yra išmokusi puikiai apsimetinėti – ir net pademonstruoja Lilei, kaip suvaidinti verksmą. Klausydama Amandos ir stebėdama ją Lilė pirmą kartą gyvenime susimąsto apie tai, kiek tikros yra jos pačios emocijos.
Empatijos ir jausmų trūkumas tampa svarbia varomąja naratyvo jėga, kai abi paauglės netrukus sukurpia planą, kaip atsikratyti bjauraus Lilės patėvio Marko (įspūdingas Paulo Sparkso vaidmuo): Amanda pasiūlo padaryti tą patį, ką žmonės daro su lenktynėmis nebetinkamais žirgais – nutraukti jo beprasmę egzistenciją. Į savo planą merginos įtraukia moksleivių tarpe gerai žinomą smulkų prekeivį narkotikais Timą (nuostabus vienas paskutiniųjų a.a. Antono Yelchino vaidmenų), tačiau reikalai pakrypsta kiek netikėta ir neplanuota linkme.
„Grynakraujai“ išlaiko užburiančią pusiausvyrą tarp chaoso ir kontrolės. Filmas labai gražus, atspindintis prabangų pagrindinių veikėjų gyvenimo būdą, tačiau už šio gražaus paviršiaus slepiasi bjauri ir iš pagrindų supuvusi šerdis.
Finley režisūra, atrodo, yra puikiai apskaičiuota ir nugludinta, juosta veikia sklandžiai, kaip puikiai suteptas mechanizmas. Nepaisant to, kad tai yra jo debiutinis filmas, režisierius nenusirašinėja ir nieko „nesiskolina“ iš kitų kūrėjų, o demonstruoja savo paties unikalų ir individualų braižą. Jis pasireiškia ne tik ryžtu išbandyti rizikingus vizualinius sprendimus, bet ir padėti keturiems pagrindinius vaidmenis atlikusiems aktoriams sukurti kone geriausius savo karjeros vaidmens: Cooke atranda tokių savo veikėjos gelmių, kokių mes nė neįtarėme ją turint; Taylor-Joy veiksmingai perteikia savo vidinius monologus vien žvilgsniu; Yelchinas įžemina visą juostą, sukurdamas pati simpatingiausią veikėją; o Sparksas visiškai įsikūnija į patėvį, kuriam taip nusispjaut ant savo išlepintos podukros, kad nė nesusimąsto, jog ji jam gali kelti grėsmę.
Juosta sąmoningai palieka neatsakytų klausimų, kurie turėtų paskatinti karštas diskusijas tarp žiūrovų. Merginų abejingumas žmogaus gyvybei ir abejingi, net robotus kartais primenantys pokalbiai tampa savotišku komentaru apie naują realybę, persmelktą technologijų ir socialinių tinklų. Tai ambicingas ir puikiai įgyvendintas debiutinis režisieriaus projektas, kuris skatina laukti kitų jo darbų.
