Egipto valdovė Kleopatra – neabejotinai viena garsiausių visų laikų karalienių. Jos meilės ir mirties istorija iki šiol žavi smalsuolius, o istorikai pripažįsta, kad šios moters valdomas Egiptas suklestėjo ir tapo itin galinga valstybe.
Kleopatra, paskutinė Egiptą valdžiusios Ptolemėjų dinastijos atstovė, gimė 69 metais pr. Kr. Aleksandrijoje. Ji buvo trečioji Ptolemėjaus XII dukra. Vėliau gimė sesuo ir du broliai – Ptolemėjus XIII ir Ptolemėjus XIV. Vertinant pagal šiandienos standartus, Kleopatra nebuvo stulbinanti gražuolė, turėjo daug vyriškų bruožų. Tačiau tuometinėje aplinkoje ji buvo laikoma išties įspūdinga moterimi.
Valdyti Kleopatra pradėjo 51 m. pr. Kr., kai jai tebuvo 17. Ji ištekėjo už silpno ir paliegusio savo brolio Ptolemėjaus XIII ir buvo pasiruošusi perimti valdžią į savo rankas. Tais metais Egiptas kentė nuo nederliaus, Romoje taip pat buvo neramu: vyko karai, Gnėjus Pompėjus kovėsi su Cezariu. Galiausiai Pompėjus buvo priverstas bėgti į Egiptą, tačiau jį nužudė Ptolemėjaus XIII patarėjai. Vydamasis Pompėjų į Aleksandriją su daugiatūkstantine kariuomene atvyko ir Cezaris. Kleopatra ryžosi išnaudoti savo šansą, pasinaudojusi tuo, kad jos vyro ir brolio tuo metu nebuvo šalyje.
Pasakojama, kad Kleopatra suorganizavo nedidelį šou, kuris padėjo jai patekti pas Romos imperatorių: susivyniojo į valdovui dovanų siunčiamą kilimą. Kai kilimas buvo pristatytas Cezariui, iš jo išlindo Kleopatra. Ji nesunkiai suviliojo Cezarį, kuris paskelbė Kleopatrą šalies valdove, nors ji ir buvo ištekėjusi už Ptolemėjaus XIII. Dėl sosto kovoti nusprendęs jos brolis su savo kariuomene apsupo Aleksandriją. Vis dėlto Cezaris įstengė užimti Faros švyturį, o tai leido jam kontroliuoti Aleksandrijos uostą.
Cezaris ir Kleopatra karą laimėjo, o Ptolemėjus XIII, mėgindamas pabėgti, nuskendo Nile. Aleksandrija pasidavė Cezariui, o šis savo mylimajai paskyrė sostą. Tiesa, Egipto teisė nenumatė galimybės šalį valdyti vienai karalienei, todėl Kleopatrai teko formaliai ištekėti už savo antrojo brolio Ptolemėjaus XIV. Bet tai nesutrukdė jai mėgautis meile su Cezariu - netrukus porai gimė sūnus Ptolemėjus XV, vėliau pavadintas Cezarionu.
Cezaris į Romą grįžo 46 metais pr. Kr. kartu su Kleopatra ir sūnumi. Jis tarp romėnų garsėjo kaip mėgstamas valdovas. Vis dėlto 44-aisiais pr. Kr. buvo surengtas sąmokslas Cezariui nuversti, o kovo 15 dieną valdovas buvo nužudytas. Žinodama, kad taip pat atsidūrė pavojuje, Kleopatra pabėgo iš Romos į Egiptą. Neilgai trukus jos brolis, už kurio Kleopatra vis dar buvo ištekėjusi, mirė, o valdovu paskelbtas keturmetis Kleopatros sūnus.
Romoje nužudžius Cezarį kilo maištas. Į kovą dėl įtakos stojo Markas Antonijus ir Oktavianas. Pastarasis buvo Julijaus Cezario įsūnis, taigi turėjo daugiau teisių į sostą, tačiau Markas Antonijus subūrė didesnę kariauną. Todėl kai pastarasis pasiūlė Kleopatrai susitikti, įžvalgi valdovė sumojo, jog taip gaus antrą progą susigrąžinti šlovę Egipte bei Romoje. Vos išvydęs valdovę Markas Antonijus liko sužavėtas ir beatodairiškai puolė į Kleopatros glėbį. Pora susilaukė dvynių – Kleopatros Selenos ir Aleksandro Helijaus. Vėliau Kleopatra pagimdė dar vieną sūnų Ptolemėją Filadelfijų, o Markas Antonijus mylimajai padovanojo žemių – Kiprą, Sicilijos pakrantes, Finikiją, Judėją, Arabiją ir kt. Tai leido Egiptui statyti laivus iš Sicilijos medienos ir susikurti vieną galingiausių anų laikų flotilių.
Pasakojama, kad Kleopatra suorganizavo nedidelį šou, kuris padėjo jai patekti pas Romos imperatorių: susivyniojo į valdovui dovanų siunčiamą kilimą. Kai kilimas buvo pristatytas Cezariui, iš jo išlindo Kleopatra.
Tuo metu Romoje jau mezgėsi artėjanti tragedija. 32 metais pr. Kr. Oktavianas stojo į kovą su Antonijumi ir po kurio laiko visiškai jį sutriuškino. Nugalėtas Markas Antonijus ryžosi savižudybei: 30 metais pr. Kr. jis krito nuo savo kalavijo.
Mirus mylimajam iš gyvenimo pasitraukė ir Kleopatra. Pasakojama, kad ji paprašė tarnų atnešti krepšį su figomis, po kuriomis buvo paslėpta kobra. Kai jos suimti atėjo sargybiniai, 39 metų karalienė jau gulėjo nebegyva savo auksinėje lovoje. Paskutinis valdovės noras buvo palaidoti ją šalia Marko Antonijaus.
Mirusi prieš daugiau nei du tūkstantmečius, Kleopatra iki šių laikų yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimui sukurta daugybė meno kūrinių: pavyzdžiui, Viljamo Šekspyro tragedija „Antonijus ir Kleopatra“, Žiulio Masnė opera „Kleopatra“, 1963 m. Holivudo filmas „Kleopatra“ su Elizabeth Taylor pagrindiniame vaidmenyje.
Nuotraukoje: Kadras iš 1963 m. filmo „Kleopatra“
