Kortežas, gabenantis Vokietijos moksleivių, žuvusių per „Germanwings“ lėktuvo katastrofą, palaikus, trečiadienį pasiekė jų gimtąjį Halterno miestą. Baltas rožes rankose laikantys miestelio gyventojai rikiavosi pakelėje, lydėdami baltus katafalkus, šiems važiuojant pro vaikų mokyklą.
Anksčiau 44 iš 150 aukų artimieji aplankė jų karstus viename Diuseldorfo oro uosto angare. Halterno mokinių palaikai yra pirmieji, grąžinti į tėvynę, po jų sulaikymo sprendžiant klaidas mirties liudijimuose.
Manoma, kad antrasis lėktuvo pilotas Andreas Lubitzas tyčia nukreipė lėktuvą „Airbus A320“ į žemę ir tokiu būdu sudaužė jį Prancūzijos Alpėse kovo mėnesį.
Skaudus sutikimas
Aštuoniolika aukų – šešiolika 10 klasės moksleivių (14 mergaičių ir 2 berniukai) ir dvi mokytojos – buvo iš Josepho Koenigo gimnazijos Vokietijos šiaurės vakarų mieste Halterne ir grįžo iš mokyklų mainų programos Barselonoje, kai lėktuvas sudužo. Į kelionę skristi norėjo net 40 vaikų, todėl mokykla nusprendė surengti loteriją, kad išrinktų 16 mokinių, kurie galiausiai ir iškeliavo, anksčiau pranešė vietinė Vokietijos žiniasklaida. Jų draugai iš Ispanijos mokykloje lankėsi praėjusiais metais.
Viena mergaitė iš grupės beveik nespėjo į atgalinį skrydį, nes pamiršo pasiimti pasą. Ji paskambino šeimai, pas kurią buvo apsistojusi, ir ji nuskubėjo į už 50 km (30 mylių) esanti oro uostą, kad paduotų jai pasą, todėl mokinė spėjo įsėsti į lėktuvą, skelbė Ispanijos laikraštis „El Pais“.
Balti katafalkai atvežė vaikų palaikus iš Diuseldorfo oro uosto. Vėliavos Halterno miesto rotušėje buvo nuleistos iki pusės. Baltos žvakės nušvietė mokyklos teritoriją, kurioje 18 medelių – po vieną kiekviena aukai – neseniai buvo pasodinti kaip atminimas žuvusiems.
Halterno meras Bodo Klimpelis sakė, jog miestelyje dabar jaučiamas palengvėjimas, susigrąžinus žuvusių vaikų palaikus.
„Po tiek daug laukimo savaičių, ypač artimiesiems, mes dabar tikrai jaučiame palengvėjimą, kad juos susigrąžinome, - sakė jis. – Mane labai sujaudino tai, kaip žmonės parodė savo gailestį, rikiuodamiesi gatvėse, melsdamiesi ir verkdami, kai mes įvažiavome į miestą.“
Ulrichas Wesselis, Josepho Koenigo gimnazijos direktorius, sakė, jog tai buvo labai svarbus įvykis.
„Nuo šio penktadienio, laidojimas vyks per dviejų savaičių laikotarpį ir tai bus dar viena siaubinga akimirka, kuomet turėsime atsisveikinti su šiais vaikais. Todėl šiandiena, nors ir buvo skausminga, bet yra labai svarbi“, - kalbėjo jis.
„Visas šis įvykis yra tikra tragedija, ypatingai tėvams, bet mes taip pat netekome savo mokinių ir kolegų, - sakė mokyklos direktorius. – Ypač sunku dabar 10 klasių moksleiviams. Anksčiau jų buvo 150, o dabar tik 134... Dauguma jų neteko savo geriausių draugų.“
Apie depresiją žinojo
Likusių aukų palaikai bus grąžinti į tėvynę per ateinančias savaites. „Germanwings“ lėktuvu keliavo žmonės iš 18 šalių, tarp jų – Argentinos, Australijos ir Japonijos, tačiau didžioji dalis skridusiųjų buvo arba iš Ispanijos, arba iš Vokietijos.
Žuvusiųjų artimieji praėjusią savaitę buvo supykdyti to, kaip dėl Prancūzijoje išduotų klaidingų mirties liudijimų buvo atidėtas kai kurių palaikų grąžinimas į gimtinę.
„Lufthansa“, antradienio naktį pergabenusi 44 aukų kūnus iš Marselio, yra motininė biudžetinių avialinijų „Germanwings“ kompanija. Aviakatastrofą tiriantys specialistai nagrinėja galimybę avialinijoms iškelti baudžiamąją bylą dėl nesugebėjimo atpažinti, jog Lubitzas kelia pavojų sau ir kitiems, nors jo gyvenimo istorijoje ir būta gilios depresijos epizodų. Anksčiau šį mėnesį, Prancūzijos generalinis prokuroras Brice‘as Robinas pranešė, jog Lubitzas prieš avariją mėgino kalbėtis su visa eile gydytojų, tačiau nepatikslino, kokiu tikslu vienas iš lėktuvo pilotų ieškojo pagalbos.
Tyrimui vadovaujantis Robinas vėliau šią savaitę turėtų susitikti su kai kurių aukų artimaisiais, jog aptartų identifikaciją ir palaikų perdavimo procesą.
Ir „Germanwings“, ir „Lufthansa“ anksčiau sakė, kad 27-erių Lubitzas praėjo visus fizinio pasirengimo ir lėktuvo valdymo testus. „Lufthansa“ taip pat pripažino žinojusi, kad 2009 m. besimokydamas lakūnų mokykloje, Lubitzas kentėjo nuo gilios depresijos.
