Ekspertai sutaria, kad vakcinos – ne tik sveikatos, bet ir ekonomikos atstatymo klausimas. Pasaulio lyderiai tai žino, todėl turtingos valstybės skiria milijonus dolerių, kad iš anksto užsisakytų potencialių vakcinų – tikisi, kad jų pasirinkta bendrovė bus sėkminga.
Globalios sveikatos centro Ženevos institute viena iš direktorių Suerie Moon vakciną sukurti galinčias įmones vadina „strategine nuosavybe“, prilygstančia kariniams ginklams. Esą turėdamos vakciną šalys galės sustiprinti aljansus, politinę poziciją ir prestižą.
Nors vakcina dar nėra išrasta, jau sudaryti šimtų milijonų ar net milijardų dolerių vertės sandoriai. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė (JK) pasirašė sutartis su penkiomis įmonėmis dėl 190 mln. dozių potencialios vakcinos. Viena jų – „AstraZeneca“ – sudarė sutartis su tokiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis kaip Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija ir Italija dėl 400 mln. dozių. JAV su įvairiomis kompanijomis pasirašė sutarčių dėl milijardo dozių.
Pasak Moon, tokios turtingų šalių lenktynės yra „katastrofiškos tarptautiniu lygiu“.
„Tai reiškia, kad bus labai mažai vakcinų likusiam pasauliui ir šalims, kurios arba neturi pinigų, arba neturi produkcijos pajėgumų savo šalyje, kad gautų prieigą prie vakcinos“, – sakė ji „Politico“.
Pasak „ Wellcome Trust“ vakcinų programos vadovo Charlie Wellerio, pirmaisiais metais po vakcinos išradimo nebus pakankamai dozių aprūpinti visus.
„Todėl mechanizmai, skirti resursus padalyti lygiai, taps absoliučiai būtini“, – sakė jis.
Farmacijos pramonės vaidmuo
Tarptautinės farmacijos gamintojų ir asociacijų federacijos (IFPMA) generalinis direktorius Thomas Cueni įspėjo, kad industrija gali atsidurti tarp dviejų ugnių: vyriausybių, siekiančių, kad jų šalys vakciną gautų pirmosios, ir globalių iniciatyvų, skirtų užtikrinti lygų jų padalijimą.
„Nenorime rizikuoti, todėl visiškai esame įsipareigoję COVAX“, – liepą jis sakė „Chatham House“ renginyje, turėdamas omenyje tarptautinę iniciatyvą, skirtą užtikrinti lygų vakcinos padalijimą.
„Tačiau norint gauti paramą COVAX, reikia solidarumo iš turtingesnių valstybių – kad jos būtų nusiteikusios subsidijuoti mažiau turtingas valstybes“, – sakė Cueni.
Organizacijos „Gydytojai be sienų“ vyriausioji patarėja vakcinų politikos klausimais Kate Elder mano, kad farmacijos pramonė neturėtų būti automatiškai atleista nuo atsakomybės.
„Pramonė neabejotinai neturėtų tiesiog sudarinėti sutarčių su pirma turtingi šalimi, kuri turi daug pinigų“, – sakė ji „Politico“.
Elder pridūrė, kad farmacijos pramonė, panašu, pakeitė poziciją pandemijos klausimu – kai kurie vakcinų gamintojai žada „ne pelno siekiančias“ vakcinas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel apibūdino ateities vakciną kaip „viešosios sveikatos prekę visai žmonijai“, o Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen teigė, kad vakcinos kaina turi būti prieinama „kiekviename pasaulio kampelyje“. Panašiai kalbėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – teigė, esą nauja vakcina turi būti naudinga visiems.
Elder manymu, tokios žinutės neturi precedento.
„Niekada nematėme tiek valstybių vadovų sakančių, kad (vakcinos) turi būti globalios sveikatos prekė, kad tai bus žmonių vakcina“, – sakė ji.
Nevyriausybinės organizacijos „Knowledge Ecology International“ direktorius Jamesas Love'as yra nusiteikęs skeptiškai. Esą nepaisant šiltų žodžių, trūksta skaidrumo, sudaryta daug slaptų susitarimų.
„Daugybe atvejų kai kuriose šalyse vakcinos laikomos nacionalinio saugumo klausimu, todėl labai sunku sulaukti skaidrumo“, – tikino Love'as.
Pavyzdžiui, JK su vaistų gamintojais sudarė kelias sutartis, kurių sąlygos yra slaptos. Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas teigė, esą JK dirba, jog pirma sukurta vakcina būtų prieinama visam pasauliui. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sieks užtikrinti, jog pirmiausia vakcinos užtektų JK populiacijai.
Eksporto draudimas
Ekspertai mano, kad būtų labai lengva laikyti JK pagamintą vakciną šalies viduje – tiesiog užtektų įvesti eksporto ribojimus. Esą Europos galimybę uždrausti prekių, kurios laikomos reikalingomis visuomenės sveikatai, iliustravo pandemijos pradžia, kai Vokietija ir Prancūzija siekė išlaikyti asmeninę apsauginę įrangą šalių viduje, o ES uždraudė eksportą už bloko ribų.
Hancockas tikino, kad išrasta vakcina turėtų būti gaminama ir dalijama visiems. Tačiau panašu, kad jis pamiršo intelektualinės nuosavybės klausimą, kuri aršiai gina farmacijos pramonė.
Štai Love'as su pramone dėl to kaunasi jau daugiau nei 25 metus. Jis mano, kad jei kas nors išras vakciną, „jie turėti iškart pradėti technologijos perdavimą kitoms kompanijoms, turinčioms pajėgumų gaminti vakciną“. Esą kuo daugiau gamintojų turės pajėgumų, tuo lengviau bus gaminti didelius kiekius nedidele kaina, sakė jis.
