Grupė parlamentarų įregistravo Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, kurį sako teikiantys reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją. Įstatymu, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.
„Mums pagrindiniai dalykai, kas iš tiesų valstybėje svarbu, yra antraeiliai. Aš kalbu apie mūsų tautos nykimą, kuris yra tiek spartus, kad įsiklausius į tuos skaičius kiekvienas turėtų apie nieką praktiškai daugiau negalvoti. Sausio mėnesio duomenimis, kiekvieną dieną dėl didesnio mirtingumo nei gimstamumo Lietuva netenka 46 žmonių per dieną. Jei taip bus toliau, turėsime visuomenę, kur beveik vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, ar įsivaizduojate tokią valstybę?“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė vienas projekto iniciatorių konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
„Valstybė turi imtis neatidėliotinų ir koordinuotų sprendimų, kaip gerinti demografinę situaciją“, – teigė R.J. Dagys.
Iki šiol juntant šeimos politikos formavimo stygių, pasitelkta daugybė pavienių paramos akcijų, tačiau kompleksinės vizijos, krypties ir veiksmų plano nebuvo. Būtent tai siūlo naujasis įstatymas.
„Šeimų stiprinimas arba tvirtos šeimos politika turėtų tapti kertiniu akmeniu. Visa Vidurio Europa kuria atskiras ministerijas ir institucijas šeimos politikos stiprinimui, tačiau mes tos problemos dar nematome ir nieko nedarome. Būtent todėl ir buvo paruoštas šis įstatymas, kuriame numatomos pagrindinės kryptys ir prioritetai to, ką valstybė privalo daryti, kokios yra pagrindinės atsakomybės. Tai apima platų veiksmų spektrą: nuo smulkios pagalbos šeimoms, konsultavimo iki stambesnių problemų sprendimo – didesnių išmokų, geresnės paramos tėvams, būsto paskolų jaunoms šeimoms. Vyriausybė taip pat kasmet turėtų pristatyti ataskaitą, kas tais metais buvo padaryta šeimos politikos stiprinimo srityje, kokie galimi iššūkiai laukia ateityje“, – komentavo R.J. Dagys.
Projektą registravo 55 parlamentarai – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų atstovai, keli Seimo narių mišrios grupės nariai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai.
Šiuo projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“. Įstatymo paskirtimi nurodoma nustatyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, šeimos stiprinimo kryptis ir šeimos stiprinimo organizavimą per šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą.
Šeimos stiprinimas apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti bei išsaugoti šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą.
Pagal projektą, valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją privalėtų užtikrinti sąlygas pilnavertiškam šeimų funkcionavimui; atsakingos tėvystės ir motinystės plėtotei, pagarbą gyvybei bei žmogiškajam orumui bet kuriame žmogaus gyvenimo etape.
Valstybė turėtų imtis priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti „funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes“, rašoma projekto gairėse.
Valstybė turėtų imtis priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti „funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes“, rašoma projekto gairėse.
Siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui, sudaryti palankias sąlygas derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis.
Taip pat būtų steigiamos naujos institucijos – Nacionalinė šeimos taryba bei Šeimos politikos komisija. Nacionalinė šeimos taryba būtų sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtintų Seimas.
Šeimos politikos komisija būtų sudaroma iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų įgaliotų atstovų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtintų Vyriausybė. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 metų.
