Kriptozoologija yra „paslėptų gyvūnų mokslas“, tiriantis gyvūnus, kurie populiariojoje biologijoje yra laikomi legendiniais ar kitais atžvilgiais neegzistuojančiais. Kriptidas yra kriptozoologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis tokį padarą, kurio egzistavimas yra įmanomas, tačiau nepripažintas mokslininkų. Šįkart aprašome dešimt tokių paslaptingų būtybių ir jų kilmės istorijų. Pirmoji sąrašo dalis – ankstesniame savaitraščio numeryje.
Žmogus-ožys
Kiti vardai: Merilando žmogus-ožys
Vieta: Viskonsinas, Merilandas ir Niujorkas
Išvaizda: Dvikojis hominidas
Žmogus-ožys yra hominidas, siejamas su JAV valstija Merilandu. Liudininkai apibūdina jį kaip hibridinį padarą – pusiau žmogų, pusiau ožį. Kai kurie teigia, kad jis yra sniego žmogaus giminaitis. Šios būtybės išvaizda yra panaši į satyrų, senovės graikų dievo Pano bei Šėtono. Skelbiama, kad šis kriptidas užpuolė daugybę jį mačiusių liudininkų bei padarė žalą jų namams, o kai kuriais atvejais netgi nužudė naminius gyvūnus.
Čiupakabra
Kiti vardai: Ožkų kraujasiurbys
Vieta: Meksika, Puerto Rikas, Teksasas (JAV), Kerala (Indija)
Išvaizda: Reptilija/žinduolis/šuo, galimai hibridas. Kai kurie teigia, kad tai yra antgamtiškos kilmės būtybė
Žodis „čiupakabra“ yra kilęs iš „chupar“, reiškiančio „siurbti“, ir „cabra“ – „ožys“. Šis vardas padarui buvo duotas dėl jo įpročio užpulti galvijus, ypatingai ožkas, ir išsiurbti jų kraują. Tai yra legendinis kriptidas, tariamai gyvenantis abiejose Amerikose. Pastaruoju metu jis yra siejamas su nenustatytu gyvūnu, pastebėtu Puerto Rike (kur pranešta ir apie pirmuosius čiupakabros pastebėjimus), Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, ypatingai tarp pastarosiose gyvenančios lotynoamerikiečių bendruomenės. Būtybės išvaizda apibūdinama skirtingai. Liudininkų pranešimai pasirodė dar 1990 m. Puerto Rike, ir nuo to laiko paplito nuo Meino valstijos šiaurėje iki Čilės pietuose. Tiesa, biologai laiko čiupakabrą šiuolaikiniu pramanu.
Dažniausiai čiupakabra vaizduojama kaip į reptiliją panaši būtybė su lygia arba žvynuota žalsvai pilka oda ir aštriais spygliais arba pelekais ant nugaros. Kriptido ūgis siekia nuo 3 iki 4 pėdų (1-1,2 m), ir jis juda panašiais į kengūros šuoliais. Mažiausiai vienas liudininkas pranešė, jog čiupakabra gali pašokti net iki 20 pėdų (6 m).
Padaro nosis ir snukis primena šuns arba panteros; jis turi dvišakį liežuvį ir didžiules iltis. Pranešama, kad išgąsdinta čiupakabra šnypščia bei paskleidžia į sieros panašų dvoką. Kai kuriuose pranešimuose pažymima, kad kai padaras šnypščia, jo akys ima švytėti raudonai.
Lochneso pabaisa
Kiti vardai: Nesė, Nessiteras rhombopteryx
Vieta: Lochneso ežeras, Škotija
Išvaizda: Ežero gyvūnas (pleziozauras?)
Lochneso pabaisa yra kriptidas, kuris, kaip manoma, gyvena Škotijos Aukštumose esančio Lochneso ežero gilumose. Dažniausiai manoma, kad šis padaras reprezentuoja visą eilę iki mūsų dienų išgyvenusių pleziozaurų. Jis yra panašus į kitas tariamas ežerų pabaisas tiek Škotijoje, tiek už jos ribų, tačiau būtybės aprašymas skirtinguose parodymuose skiriasi.
Visuomenės susidomėjimas ir tikėjimas šiuo gyvūnu sumažėjo nuo to laiko, kai ji pasaulio dėmesį pritraukė 1933 m. Lochneso pabaisos egzistavimo įrodymai yra padriki, fotografuota medžiaga bei hidrolokatorių duomenys yra minimalūs ir labai ginčytini. Mokslinė bendruomenė pabaisą laiko šių dienų mitu, o liudininkų parodymus – noru matyti tai, ko nėra. Nepaisant to, padaras ir toliau išlieka vienu garsiausiu kriptozoologijos pavyzdžių. Legendinė būtybė savo meilia pravarde „Nesė“ yra vadinama jau nuo 1950-ųjų.
Drakonas
Kiti vardai: Dinozauroidas, Reptoidas
Vieta: Visame pasaulyje
Išvaizda: Reptilijos su skirtinga anatomija, sugebėjimais, galiomis ir atvaizdavimu
Drakonai yra legendiniai kriptidai, tipiškai turintys į gyvatės panašių ar kitais atžvilgiais reptiliškų bruožų. Mitai apie drakonus yra aptinkami daugelyje kultūrų.
Šiandien drakonai paprastai vaizduojami kaip didžiuliai driežai arba gyvatės su dvejomis poromis į driežo panašiomis kojomis, bei gebantys iš nasrų spjaudytis ugnimi. Europietiškieji drakonai dar turi ant nugaros augančią porą plėvėtų sparnų.
Nors drakonai sutinkami įvairiose legendose visame pasaulyje, skirtingi regionai turi skirtingas istorijas apie pabaisas, sugrupuotas po viena „drakono“ etikete. Pavyzdžiui, kai kurie drakonai turi gebėjimą kvėpuoti ugnimi arba būti nuodingi.
Kartais drakonai vaizduojami su ypatingai didelėmis akimis ar labai įdėmiai sergintys savo lobius – nuo to ir kilo pats žodis „drakonas“ (graikiškai „drakeîn“ reiškia „aiškiai regėti“). Be to, europietiški drakonai dažniau yra sparnuoti, o kinų – primenantys milžiniškas gyvates. Drakonai taip pat gali turėti įvairų skaičių kojų – visai jų neturėti, turėti dvi, keturias ar daugiau.
Džersio velnias
Vieta: Pine Barrens miškas, Naujasis Džersis (JAV)
Išvaizda: Padaras su kengūros kūnu, ožio galva, šikšnosparnio sparnais, skeltomis kanopomis ir dvišake uodega
Džersio velnias yra kriptidas, gyvenantis tankiai apaugusiame Naujojo Džersio Pine Barrens miške. Jo nepaprasta išvaizda reiškia, kad jis yra vienas iš unikaliausių ir beveik mitologinių padarų kriptozoologijoje. Skirtingai nei dauguma kriptidų, Džersio velnias turi „kilmės“ istoriją, galinčią paaiškinti jo egzistavimą. Nors yra kelios šios istorijos versijos, populiariausia iš jų pasakoja apie moterį, vadintą Motinėle Leeds, kuri buvo laikoma ragana ir turėjo 12 vaikų. Sužinojusi, kad laukiasi 13-ojo, ji buvo tikra, kad tai bus Šėtono vaikas. Vieną audringą 1735 m. naktį Leeds pagimdė kūdikį, kuris iš pradžių atrodė visiškai normalus, tačiau greitai pasikeitė į baisų padarą su kanopomis, ožio galva, šikšnosparnio sparnais ir dvišake uodega. Padaras nužudė pribuvėja ir pro kaminą išskrido į netoliese buvusį pušimis apaugusį mišką.
Po to Džersio velnias buvo pastebėtas tik 1800-aisiais, kai keli žmonės pranešė apie Pine Barrens miške regėta keistą padarą su kanopomis ir sparnais. Dar vėliau, 1909 m., sulaukta jau šimtų pranešimų apie paslaptingąją būtybę. Tiesa, skeptikai šiuos pranešimus priskiria masinei isterijai, klaidingiems parodymams, haliucinacijoms ar tiesiog folklorui, skirtam sudominti vaikus istorijomis apie pabaisas.
