Ginklų, aukso ir socialinių tinklų kurstoma Rusijos ir Vakarų konkurencija Afrikoje sparčiai didėja. Paskutinis susidūrimo taškas yra Čadas – žemyno kryžkelėje besidriekianti dykumų valstybė, dabar tapo Rusijos besiplečiančių interesų taikiniu.

Jungtinės Valstijos neseniai perspėjo Čado prezidentą, kad Rusijos samdiniai rengia sąmokslą nužudyti jį ir tris aukšto rango padėjėjus, o Maskva remia Čado sukilėlius, besiburiančius kaimyninėje Centrinės Afrikos Respublikoje. Tuo tarpu Maskva siekia prisvilioti Čado valdančiojo elito simpatijas, įskaitant ministrų kabinetą ir prezidento brolį.

JAV vyriausybės sprendimas dalytis jautria žvalgybos informacija su Afrikos valstybės vadovu atskleidžia vieną iš būdų, kaip Bideno administracija ryžtingiau žengia Afrikoje ir taiko naują taktiką, kad sutrukdytų Rusijos plėtrai šiame žemyne. Jungtinės Valstijos taiko tą pačią taktiką kaip Ukrainoje, kur panaudojo įslaptintą informaciją, kad atskleistų Rusijos karinius planus ir užbėgtų už akių Kinijos planams tiekti Rusijai naujų ginklų.

Afrikoje ryžtingesne amerikiečių strategija iš dalies siekiama sustiprinti mažėjančią Prancūzijos įtaką, kuri pastaraisiais metais buvusiose kolonijose, tokiose kaip Malis ir Centrinės Afrikos Respublika vis labiau užleido vietą Rusijai. Dabar rusai siekia nuversti dar daugiau prancūziškų domino kauliukų centrinėje ir vakarų Afrikoje, o JAV į tai reaguoja.

JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad aptartų nacionalinio saugumo klausimus, sakė, kad nužudymo sąmokslas Čade yra „naujas skyrius“ Kremliaus remiamų privačių karinių pajėgų „Wagner“ pastangose įtvirtinti Rusijos interesus Afrikoje. Iki šiol „Wagner“ vadovaujantis Jevgenijus Prigožinas įsitvirtino pažeidžiamose Afrikos šalyse, siųsdamas savo kovotojus remti svyruojančius autoritarinius lyderius, dažniausiai mainais už atlygį arba licencijas išgauti deimantus ar auksą.

Situacija Čade rodo, kad dabar jis jau yra pasirengęs nuversti lyderius, kurie stovi jo kelyje. Šis pokytis paskatino Jungtines Valstijas imtis rimtesnių, labiau į ateitį nukreiptų priemonių, panašių į naudojamas Ukrainoje, kuriomis siekiama „sulėtinti, pažaboti, suvaržyti ir atšaukti“ Prigožino plėtrą Afrikoje, sakė pareigūnas.

„Ten, kur pasirodo „Wagner“ neišvengiamai seka blogi dalykai“, – ketvirtadienį viešėdamas Nigeryje sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Vizitas, kurio metu Blinkenas pažadėjo $150 milijonų pagalbą Sahelio regionui, buvo ketvirtasis aukšto rango JAV veikėjo šiais metais Afrikoje. Prieš jį šiame žemyne lankėsi Iždo sekretorė Janet Yellen, ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield ir pirmoji ponia Jill Biden. Viceprezidentė Kamala Harris šį mėnesį pradės kelionę į Ganą, Tanzaniją ir Zambiją, o prezidentas Bidenas pažadėjo vėliau šiais metais taip pat aplankyti Afriką.

Daugeliui Afrikoje ir už jos ribų stiprėjanti didžiųjų valstybių konkurencija dvelkia Šaltuoju karu, kai JAV ir Sovietų Sąjunga rėmė konkuruojančius Afrikos lyderius, įskaitant diktatorius. Tai palyginimas, kurio Bideno administracija žūtbūt nori išvengti, nes jos strategija Afrikoje, apie kurią praėjusiais metais Pietų Afrikoje paskelbė Blinkenas, Afrikos šalys pristatomos kaip vertinamos ir savarankiškos Jungtinių Valstijų partnerės, o ne kaip pasaulinės didžiųjų galiūnių konkurencijos pėstininkai.

Savo ruožtu Afrikos lyderiai leido suprasti, kad nenori būti verčiami rinktis vienos pusės.

„Afrika pakankamai nukentėjo nuo istorijos naštos, todėl nenori būti naujo Šaltojo karo aikštele“, – rugsėjį JT Generalinėje Asamblėjoje sakė Afrikos Sąjungos pirmininkas Macky Sallas.

Rusijos ryšiai su Afrika tęsiasi nuo sovietmečio, kai Maskva rėmė draugiškas vyriausybes ir nepriklausomybės judėjimus, ir išsilaikė iki šių dienų, kai Rusija tapo didžiausia žemyno ginklų tiekėja. Tačiau naujausias Rusijos siekis siekti įtakos prasidėjo maždaug prieš penkerius metus, kai Prigožino samdiniai „Wagner“ – pagrinde rusai, bet taip pat ir sirai, serbai ir libaniečiai – pradėjo reikštis kai kuriuose audringiausiuose žemyno kampeliuose.

Rusijos pastangos apima visą žemyną, tačiau didžiausią poveikį turėjo Sahelyje, pusiau sausringame regione, besiribojančiame su Sachara. „Wagner“ kovotojai Malyje kovoja su islamistų sukilėliais, yra Centrinės Afrikos Respublikos prezidento asmens sargybiniai ir kasa auksą keliose šalyse, įskaitant Sudaną. Socialinių tinklų  kampanijomis siekiama sušvelninti prezidento Vladimiro Putino įvaizdį arba išnaudoti antiprancūziškas pasipiktinimo nuotaikas.

Rusijos samdinių atvykimas paskatino prancūzų kariuomenę pasitraukti iš kelių šalių. Lapkričio mėnesį Prancūzija oficialiai užbaigė „Operation Barkhane“ – aštuonerius metus trukusią karinę kampaniją prieš islamistų sukilėlius Sahelyje, kurioje jos piko metu dalyvavo penkių Afrikos šalių kariai. Viena iš dalyvių, Malis, dabar yra tvirtai Rusijos orbitoje.

Karas Ukrainoje nesustabdė Rusijos veržimosi į Afriką. Amerikos pareigūnai teigia, kad „Wagner“ išlaikė nuo 3 500 iki 4 500 žmonių žemyne, nepaisant to, kad grupuotė taip pat meta karius ir šauktinius kalinius į ilgiausių ir žiauriausių mūšių Ukrainoje „mėsmalę“.

Užuot atsitraukusi, Rusija ieško naujų įtakos zonų Afrikoje. Neseniai viešėdamas Malyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo kalboje paminėjo Gvinėją, Burkina Fasą ir Čadą kaip šalis, kuriose Rusija tikėjosi panaudoti kovą su terorizmu, kad įkeltų ten koją. JAV pareigūnai aptiko naujų „Wagner“ įtakos ženklų Eritrėjoje, o tai rodo norą turėti įtakos sferą nuo pakrantės iki pakrantės nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros.

Lavrovas šiemet aplankė septynias Afrikos šalis, siekdamas pasinaudoti žemyno ambivalencija karo Ukrainoje atžvilgiu ir atvirai pripažindamas Rusijos ryšį su „Wagner“. Nors neseniai Jungtinėse Tautose per balsavimą 30 Afrikos šalių pasmerkė Rusijos agresiją, 22 nusprendė to nedaryti.

Ekspertai perspėja nepervertinti Rusijos žygių Afrikoje poveikio. Šalys, kuriose veikia Maskva, yra vienos skurdžiausių pasaulyje, o jos pastangos dažnai atrodo padrikai, menkai aprūpintos ištekliais ir motyvuotos noro durti Vakarams akis. Galiausiai vargu ar Rusija tesės didžiuosius saugumo pažadus, kuriuos davė Afrikos šalims, sakė Užsienio santykių tarybos Afrikos ekspertė Michelle Gavin. Tačiau trumpalaikėje perspektyvoje jos veiksmai yra labai žalingi, o Vakarų galioms sunku rasti tinkamą atsakymą.

Netrukus po to, kai kapitonas Ibrahimas Traoré, jaunas armijos karininkas praėjusį rudenį per perversmą užgrobė valdžią Vakarų Afrikos valstybėje Burkina Fase, jį aplankė vyresnioji Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland ir primygtinai paragino Traoré nesikreipti pagalbos į „Wagner“, pasakojo aukštas Valstybės departamento pareigūnas.

Sausio mėnesį Traoré įsakymu paskutiniai prancūzų kariai paliko Burkina Fasą kapitono ir paskatino spėliones, kad juos pakeis rusai. Tačiau būtent žmogžudystės planas Čade, apie kurį pirmasis pranešė „The Wall Street Journal“, paskatino Ameriką perkelti savo pastangas į naują lygį.

Pagal plotą didesnis nei Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija kartu paėmus, Čadas dešimtmečius buvo pagrindinis Prancūzijos sąjungininkas, kurį Prancūzijos kariuomenė naudoja kaip operacijų ir mokymų centrą. Devintajame dešimtmetyje CŽV palaikė žiaurų jos lyderį Hissène’ą Habré, kuris vėliau buvo nuteistas kaip karo nusikaltėlis.

Dabartinis Čado lyderis Mahamatas Idrissas Déby į valdžią atėjo 2021 m., kai mūšyje su sukilėliais žuvo jo tėvas, tris dešimtmečius buvęs autokratinis Čado lyderis. Pasak Čado nacionalinės žmogaus teisių institucijos, Déby liko artimas Prancūzijai, tačiau aljansą sugriovė žiaurus susidorojimas su prodemokratiniais protestuotojais spalį, per kurį žuvo 128 žmonės.

Dabar atrodo, kad kai kurie Déby vidinio rato nariai krypsta Rusijos link. Aukšto rango Čado pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas, sakė, kad Déby brolis iš tėvo pusės Seidas, buvęs Čado valstybinės energetikos įmonės vadovas, per pastaruosius metus tris kartus lankėsi Maskvoje ir bent kartą susitiko suPrigožinu. Savo „Facebook“ profilyje Seidas Déby pavaizduotas stovintis prie Kremliaus.

Sausio mėnesį Rusija neigė kaltinimus, kad „Wagner“ siekė nuversti prezidentą, ir paskelbė, kad Déby planuoja liepos mėnesį dalyvauti antrajame Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime, kurį rengia Putinas.

Maždaug po keturių savaičių JAV pareigūnai pateikė Déby išslaptintus įrodymus apie „Wagner“ planus jį nužudyti, sakė Čado pareigūnas. Jis pridūrė, kad taikinių sąraše taip pat buvo Déby štabo viršininkas, valstybės ministras ir prezidento sargybos viršininkas.

Vašingtonas ir toliau naudojo savo įprastus įrankius prieš Prigožino tinklą Afrikoje ir sausio mėnesį įvedė naujas sankcijas, nukreiptas į jo verslo įmones ir partnerius keliose šalyse. Tuo tarpu prancūzai ėmė pripažinti, kad gili neapykanta jiems buvusiose kolonijose atvėrė duris Rusijos dalyvavimui žemyne.

Neseniai vykusio turo po keturias Afrikos šalis metu prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino augančią antiprancūziškų nuotaikų bangą ir pažadėjo naują partnerystės erą.

Kai kuriems afrikiečiams tai pasirodė per mažai ir per vėlai, kai tuo tarpu kiti nerimauja, kad grįžimas prie Šaltojo karo stiliaus konfrontacijos gali pakišti koją jų demokratijos siekiams. Pagrindinis opozicijos lyderis Succès Masra sakė, kad JAV neturėtų bičiuliautis su tokiais autoritarais, kaip Čado prezidentas Déby, kad neleistų jam patekti į Rusijos orbitą.

„Būtų didelė klaida, jei prezidentas Bidenas stotų į Déby pusę, – sakė Masra, kalbėdamas telefonu iš JAV, kur pabėgo po spalį įvykusių protestuotojų žudynių. – Ilgainiui geriausias būdas Jungtinėms Valstijoms apsaugoti savo interesus Čade yra palaikyti demokratiją.“