Antradienį per pietus kelios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos prie Norvegijos ambasados reikalavo Norvegijos ambasados Lietuvoje, kad ši tarpininkautų grąžinant į Lietuvą septynmetį Gabrielių Bumbulį. Ambasados atstovei, išėjusiai paimti kreipimosi, susirinkusieji liejo savo nepasitenkinimą ir žėrė linkėjimus Norvegijai tapti civilizuota šalimi.
Įteikdamas ambasados atstovei Ingridai Susanne Farner kreipimąsi vienas iš piketo organizatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, padedamas vertėjo, atsiprašė, kad teksto nespėjo išversti į anglų kalbą. Jis teigė, kad pagrindinis jame išdėstytas prašymas yra leisti Norvegijoje gyvenančioms lietuvių šeimoms išvykti iš šalies, jei joms ten gresia netekti savo atžalų.
„Mūsų visuomenė yra labai sujaudinta šių įvykių. Mes labai norėtume, kad Norvegija mūsų šalies piliečių akyse atrodytų kaip civilizuota ir draugiška šalis. Lietuvos piliečių vaikų atėmimas sukelia rimtų abejonių Norvegijos pozityvumu“, – sakė J.Panka.
Išvadino vaikų vagimi
Paklausti ambasados atstovės panoro ir kiti susirinkusieji piketuotojai. Pirmiausia jiems rūpėjo pasiteirauti, kas laukia G.Bumbulio, kuris buvo vežamas į Lietuvą, bet sulaikytas Švedijoje ir, net neinformavus Lietuvos ambasados, perduotas Norvegijai. Ambasados atstovė teigė, kad to pasakyti negali, nes nėra susipažinusi su jo byla.
„Suprantu, kad tokio pobūdžio bylos yra sunkios, nes sukelia labai daug emocijų. Tačiau aš nežinau bylos detalių. Tai nėra valstybinė byla. Ambasada nieko apie tai nežino“, – sakė ji.
Moteris priminė, kad Norvegijoje vaikų teisės yra labai svarbios ir jie nėra paimami be darbo su šeimomis ir be teismo sprendimo. Tačiau vienam piliečiui tai nepasirodė įtikinama. Jis pareiškė, kad Norvegija vagia vaikus.
„Ar tikrai tuo tikite? Vaiko teisės Norvegijoje yra pačios svarbiausios. Jei yra bet kokių įtarimų dėl smurto ar nepriežiūros, tarnybos pradeda tyrimus. Tai nėra specialiai nukreipta prieš imigrantus, norvegams galioja tos pačios taisyklės. Vykdami į šalį tėvai turėtų pasidomėti, kokios jos yra“, – be jokio susierzinimo piliečiui atsakė I.S.Farner.
Piketą organizavo Vakarų Lietuvos tėvų forumas, „Pilietinės demokratijos institutas“, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir paramos fondas „Algojimas“.
„Atėjome čia, nes manome, kad Lietuvos pilietį Norvegija turi sugrąžinti atgal į Lietuvą. Asmeniškai neteko susidurti, tačiau nėra normalu, kad kita valstybė savintųsi kitos valstybės piliečius. Tikime, kad jis dar gali būti sugrąžintas“, – sakė trisdešimtmetis Gediminas.
Tuo tarpu prie ambasados atėjusios moterys sakė, kad kol kas Lietuva šioje istorijoje daro vieną klaidą po kitos.
„Esmė ir yra ta, kad gal tėvai ir nusižengė Norvegijos teisei, gal nesusipažino su įstatymais. Tai minusas tėvams, gal bendruomenė galėtų ten daugiau dirbti, bet mūsų institucijos negynė Lietuvos piliečio. Kai buvo pirmas atimtas vaikas, jau reikėjo sunerimti, nes nei Anglijoje, nei kitur taip neatiminėja“, – sakė Jolanta.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl vaiko vyksta diplomatų susitikimai. Pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija priėmė Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl Švedijoje rastas nepilnametis Lietuvos pilietis buvo grąžintas į Norvegiją, o ne perduotas Lietuvai. Švedijos užsienio reikalų ministerija informavo, kad šis atvejis yra sudėtingas, todėl atsakymas, reikalaujantis kelių Švedijos institucijų indėlio, vis dar yra rengiamas, rašoma Užsienio reikalų ministerija pranešime žiniasklaidai.
Skatina neužsiimti saviveikla
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad užsienyje, ypač Norvegijoje, gyvenantys lietuviai, turintys problemų dėl savo vaikų, turėtų kreiptis į ambasadas ir neužsiimti saviveikla. Antraip, anot ministro, pasekmės gali būti liūdnos. Norvegijoje paimto berniuko Gabrieliaus Bumbulio mamos advokatai bandys įrodyti, kad berniuką gali auginti jo giminaičiai Lietuvoje.
„Veikti reikia teisiniame lauke, jokiu būdu negalima susigundyti įstatymų pažeidimais, nes tai dar labiau komplikuos situaciją. Kai einama kitu keliu, deja, būna kitokių pabaigų šitų istorijų. Raginčiau su pasitikėjimu žiūrėti į teisinę bazę, kurią turi Norvegija. Ten žmogaus teisės ypatingoje vietoje, ypač vaikų teisės, palyginti su mūsų standartais“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo L.Linkevičius.
Ketvirtadienį ministras su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Odeta Tarvydiene ir Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene lankėsi prezidentūroje ir su D.Grybauskaite aptarė Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos paimto lietuvio berniuko G.Bumbulio atvejį bei aiškinosi, ką mūsų institucijos gali padaryti, kad padėtų į panašią bėdą užsienyje papuolusiems lietuviams.
Pasak L.Linkevičiaus, su problemomis dėl vaikų susidūrusios šeimos pirmiausiai turėtų ieškoti pagalbos mūsų šalies ambasadose, kur gaus konsultacijas ir advokatą.
Į Lietuvos ambasadą Norvegijoje iš viso yra kreipęsi 12 lietuvių šeimų, 10 atvejų pavyko išspręsti tėvų naudai. „Įstatymus reikia žinoti ir juos gerbti, mes tikrai padarysime viską, kad mūsų piliečiai būtų informuoti, išvengtų tokių situacijų, kurios, deja, pasitaiko“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Bandys įrodyti, kad Gabrieliui geriau Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė O.Tarvydienė sakė, kad tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Gabrieliaus mama Gražina Leščinskiene. Jos teigimu, advokatė pirmadienį įvyksiančiame teismo posėdyje pateiks informaciją apie asmenis, kurie galėtų tapti G.Bumbulio globėjais Lietuvoje. O.Tarvydienė teigė, kad vaiką galėtų globoti artimi giminaičiai.
Ji nesiėmė svarstyti, kokios galimybės Norvegijos teismui įrodyti, kad vaikui bus geriau Lietuvoje. „Mums reikia įrodyti, kad vaiko močiutė ar kitas artimas giminaitis yra tinkamas vaiko globėjas“, – pabrėžė ji.
Tarnybos vadovė teigė, kad Norvegijos institucijos laikosi teisės aktų, kurie leidžia neteikti jokios informacijos apie konkrečias vaikų bylas trečiosioms šalims. Paklausta, ar yra žinoma, kaip G.Bumbulio mamai sekėsi auginti vaiką Lietuvoje, O.Tarvydienė pabrėžė, jog mūsų šalies įstatymai neleidžia pateikti tokios informacijos. Ji sakė neturinti duomenų, kad Gabrieliaus mama Lietuvoje būtų patekusi į socialinės rizikos šeimų grupę.
Ji taip pat nenorėjo leistis į svarstymus, ar Norvegijai nusprendus atimti iš motinos Gabrielių, gali būti keičiama jo tapatybė. „Yra tekę matyti atvejų, kuomet, siekiant apsaugoti vaiko interesus, buvo keistas vaiko vardas ir pavardė“, – pridūrė ji.
E.Žiobienė: mūsų standartai gerokai atsilikę
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad Lietuvoje vaiko teisių standartas yra pakankamai žemas.
„Vaiko teisių apsauga turėtų gerėti, kaip ir kilti reikalavimai tėvams. Turint omenyje kūno bausmes, jų palikimą namuose, priežiūrą, negydymą, reikia pripažinti, kad Lietuvoje nuolaidų yra labai daug, stengiantis, kad vaikas augtų šeimoje“, – teigė ji.
E.Žiobienė pabrėžė, kad kitos šalys į tai žiūri daug griežčiau, stengiamasi apsaugoti vaiko interesus.
„Pripažinkime, kad mūsų standartas yra gerokai atsilikęs jau nuo kaimyninių šalių. Lenkijoje, Latvijoje standartai yra gerokai aukštesni, o mes lygiuojamės į Rusiją. Manau, kad reikėtų ne kritikuoti Norvegiją ir Didžiąją Britaniją ir kitus, o pažiūrėti, kas vyksta pas mus ir stengtis kaip įmanoma stiprinti vaiko teisių apsaugą“, – sakė kontrolierė.
Tuo tarpu Norvegijos vaiko teisių tarnyba pranešė prašysianti atimti globos teises mažamečio Gabrieliaus mamai ir turbūt nesuteiks jų Lietuvoje gyvenančiai močiutei, pranešė mamai atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė.
Ji sakė ketvirtadienį gavusi tai patvirtinantį Moldės miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos procesinį raštą, kurį perdavė miesto komunos (savivaldybės) teisininkai.
„Vaiko teisių skyrius duoda aiškų signalą, kad jie prašys nustatyti, kad mama išvis nebegalėtų prižiūrėti vaiko“, – sakė S.Latotinaitė.
Anot jos, sprendimai dėl vaiko teisių atėmimo Norvegijos institucijose bus priimami kitą pirmadienį ir antradienį vyksiančiuose posėdžiuose. Šiuo metu ji sakė jau žinanti, kad vaikas yra Norvegijoje.
„Mano žiniomis, vaikas šiuo metu yra Norvegijos jurisdikcijoje – tai yra ganėtinai tikslu. Kur jis konkrečiai, gali pasakyti tik Moldės vaiko teisių apsaugos skyrius“, – sakė teisininkė.
Kad perduos močiutei – šansų mažai
Jos teigimu, mažai tikėtina, kad globos teises gaus vaiko močiutė, nes Norvegijos įstatymas galioja tik šios šalies jurisdikcijoje ir nėra jokio mechanizmo, pagal kurį galėtų būti vertinamas ne Norvegijoje gyvenančių asmenų tinkamumas globoti vaikus.
„Praktikoje kol kas man neteko susidurti, kad globa būtų pripažinta asmeniui, gyvenančiam užsienyje. Man žinomo precedento nėra. Greičiausiai tai yra tik dėl to, kad nėra tam teisinio mechanizmo. Šiuo metu vaikas yra pas laikinus globėjus. Po to, kai bus priimtas sprendimas, manau, kad jis gali būti nepalankus motinai – vaikui bus rasti, jei dar nėra rasti, nuolatiniai globėjai“, – sakė S.Latotinaitė.
Norvegijos teisininkai savo rašte nurodė nematantys pagrindo tenkinti prašymą, kad posėdžiuose dėl Gabrieliaus B. globos dalyvautų Lietuvos ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė bei pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė. Norvegų teigimu, „uždarų durų“ politika siekiama apsaugoti vaiko interesus, akcentuojant, kad ši byla ir taip sulaukė plataus Lietuvos žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo.
