Europos Sąjunga įvardijo ir į pirmą savo sudarytą mokestinių prieglobsčių juodąjį sąrašą įtraukė 17 šalių ir perdavė įspėjimus dar 47-ioms, siekiant sumažinti, kaip manoma, 573 mlrd. eurų (675 mlrd. JAV dolerių) siekiančius nuostolius, kuriuos kiekvienais metais atneša mokesčių vengimas.
Šis ėjimas yra vadinamas labai svarbiu „pirmuoju žingsniu“, bet vėliau sekęs šalių-narių nesugebėjimas susitarti dėl kokių nors sankcijų į sąrašą įtrauktoms šalims paskatino Europos komisarą ekonominiams ir finansiniams reikalams Pierre‘ą Moscovici padaryti išvadą, kad tai buvo „nepakankamas atsakas“ į problemą.
Į juodąjį sąrašą pateko Pietų Korėja, Mongolija, Namibija, Panama, Trinidadas ir Tobagas, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir JAV teritorija Ramiajame vandenyne Guamas, o taip pat Amerikos Samoa, Barbadosas, Grenada, Makao, Maršalo salos, Palau, Sent Lusija, Samoa ir Tunisas.
ES teigimu, tos šalys ir teritorijos nesilaiko tarptautinių standartų ir neįdėjo pakankamai pastangų pakeisti savo judėjimo kryptį per derybas, prasidėjusias likus keliems mėnesiams iki sąrašo publikacijos.
Tuo tarpu į taip vadinamą „pilkąjį“ sąrašą įtrauktos jurisdikcijos, įskaitant kelias Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijas, pasižadėjo reformuoti savo mokesčių struktūras, kad užtikrintų, jog įmonės nebegalėtų taip paprastai pasinaudoti jų nuliniais korporacinių mokesčių lygiais, kad paslėptų savo pelną. Dar aštuonios tokios jurisdikcijos, nuniokotos neseniai praūžusių uraganų, į sąrašą bus įtrauktos vasario mėnesį, praneša publikacijos autoriai.
Namibija buvo vienintelė juodajame sąraše atsidūrusi valstybė, kuri neįdėjo jokių pastangų bendradarbiaujant su ES mokesčių ekspertais iš Europos Tarybos elgesio kodo grupės (COC), kai su jos vyriausybe buvo užmegztas dialogas dėl šios problemos. Juodasis sąrašas greitai bus susietas su ES įstatymais, todėl jame atsidūrusios jurisdikcijos nebeturės teisės į finansinę pagalbą iš Bendrijos, išskyrus svarbią humanitarinę pagalbą.
Tačiau viltys, kad ES šalys-narys susitars dėl tolimesnių sankcijų, subliuško per finansų ministrų susitikimą Briuselyje. Eurokomisaras Moscovici paragino šalis-nares individualiai įvesti savo nacionalines sankcijas.
Buvęs Prancūzijos ekonomikos ministras taip pat pridūrė: „Europa žengė žingsnį į priekį, bet kova su mokesčių prieglobsčiais privalo tęstis be jokių trukdžių. Kad tai padarytume, aš tikiuosi, jog šalys-narės nusistatys tikslią darbotvarkę: per trijų mėnesių laikotarpį mes būsime išanalizavę uraganų paveiktų šalių situaciją. Per šešių mėnesių laikotarpį mes būsime įvertinę visus šalių padarytus pasižadėjimus. Mokesčių prieglobsčiai negali išsprūsti iš Europos radaro.“
„Kaip Europos pilietis, aš dalijuosi savo lūkesčiais su tais, kurie tikėjosi daugiau. Aš jiems sakau – priimkite šį sąrašą tokį, koks jis yra: pirmas žingsnis. Ir išlaikykime tą spaudimą kartu, tiek šalims-narėms, tiek trečiosioms šalims“, - kalbėjo Moscovici.
Išsivysčiusios šalys „pilkajame“ sąraše iki 2018 m. pabaigos turi pademonstruoti savo pasižadėjimą reformuoti mokesčių sistemas, o besivystančioms šalims šis terminas pratęstas dar vieneriais metais. Jeigu per tą laikotarpį joms nepavyks to padaryti, tos šalys bus įtrauktos į juodąjį sąrašą.
Tačiau Aurore Chardonnet, su skurdu pasaulyje kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ patarėja nelygybės klausimais, išreiškė nerimą, kad kol kas Bendrija nusitaikė tik į mažesnes šalis. Ji sakė: „Labai nemalonu matyti daugiausiai tik mažas šalis ES juodajame sąraše, kai tuo tarpu patys garsiausi mokesčių prieglobsčiai atsidūrė „pilkajame“ sąraše. ES privalo užtikrinti, kad vyriausybės „pilkajame“ sąraše vykdys savo įsipareigojimus, arba jos privalo būti perkeltos į juodąjį sąrašą.“
„Skubios mokesčių reformos taip pat yra reikalingos ir ES viduje, – tęsė ji. – Jeigu ES pritaikytų savo pačios kriterijus savo šalims-narėms, net keturios ES šalys būtų įtrauktos į juodąjį sąrašą. Kol mokesčių prieglobsčiai veikia pačioje ES širdyje, tol bus sunku patikėti, kad jie sieks didesnių reformų iš šalių „pilkajame“ sąraše ar susitars dėl stipresnių sankcijų.“
