Lietuvos įstojimas į euro zoną gali užtikrinti ir karinį Lietuvos saugumą, tačiau kelia ir tam tikrų rizikų dėl lengvesnio skolinimosi, mano politologas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas nemano, kad su Europos Komisijos (EK) sprendimu leisti Lietuvai įsivesti eurą artimiausiu metu bus kokių nors pokyčių. Anot jo, rinkos jau anksčiau įvertino galimą Lietuvai palankų EK sprendimą.
„Gali būti, kad tai gali reitingų agentūras dar pastūmėti sumažinti Lietuvos skolinimosi riziką, bet, manau, nemažai agentūrų tai jau padarė“, - sakė jis.
R.Vilpišauskas tvirtino, kad galutinis sprendimas dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos nebus pagrindinis stimulas naujoms Vakarų investicijoms į Lietuvą, Jis taip pat nemano, kad artimiausiu metu sprendimas turės ir kokios nors įtakos šalies prekybai su Rytų rinkomis.
„Manau, kad dabar ne. Pradėjus naudoti eurą, tiesiog palengvės prekyba su kitomis eurą naudojančiomis šalimis, tai yra sumažės kaštų, nes išnyks valiutų keitimo išlaidos. Žiūrint bendresne prasme, veikiausiai sumažės ir Lietuvos, kaip investicijų lokacijos, rizika. Bet, žinoma, tai dar labai reikšmingai priklausys ir nuo Lietuvos Vyriausybės ir Seimo sprendimų, nuo jų vykdomos biudžeto politikos“, - tvirtino politologas.
Jis prognozavo, kad artimiausioje perspektyvoje palengvės prekyba su kitomis euro šalimis, kurios yra svarbios Lietuvos prekybos partnerės - su Latvija, Vokietija ir kitomis. Kita vertus, anot jo, kol Lenkija nepereis prie euro, Lietuva ir toliau išliks viena mažiausiai su kitomis euro zonos šalimis prekiaujančių valstybių.
„Tai apribos potencialią naudą, kuri tikėtina naudojant konkrečią bendrą valiutą“, - sakė jis.
R.Vilpišauskas sakė matantis ir tam tikras rizikas, ypač su atpigsiančiu skolinimusi. Anot jo, tai dažnai pateikiama kaip privalumas, nes esant poreikiui skolintis, įsivedus eurą tai daryti bus pigiau.
„Kita vertus, tai gali tapti ir paskata ir daugiau skolintis ir išlaidauti. Tai sukuria tam tikras rizikas, kurios Graikijos atveju ir realizavosi, pavirto tam tikrais trūkumais - atpigus skolinimuisi, smarkiai išaugo jo mastai“, - tvirtino TSPMI vadovas.
Antroji rizika, anot jo, susijusi su tuo, kaip klostysis pačios euro zonos ateitis: kaip elgsis Europos centrinis bankas, kaip jo veiksmai veiks euro vertę, kaip toliau plėtosis integracija ES.
„Yra įvairių siūlymų: gan daug kas siūlo toliau gilinti ES integraciją, federalizuoti ES ar bent jau euro zoną, kurti naujas institucijas, (išmokų - red. past.) perskirstymo mechanizmus euro zonos pagrindu. Bet Lietuvai būnant euro zonos nare, Lietuvos Vyriausybė, vadovai apskritai turės didesnes paskatas dalyvauti tokiuose naujuose integracijos projektuose. Jei jie iš tiesų bus įgyvendinami, reikės gerai pasverti jų poveikį, ar Lietuvai naudinga juose dalyvauti. O atsisakyti dalyvavimo politiškai bus sudėtingiau“, - sakė jis.
Paprašytas pasverti, ko daugiau - buvimo euro zonoje privalumų ar rizikų - jis tvirtino, kad bent jau didelė dalis Europos politinio elito laikosi nuostatos, kad priklausomas vieningos valiutos erdvei yra svarbus ir ne tik ekonominio, bet ir karinio valstybės saugumo prasme.
„Estijos prezidentas Toomas Ilvesas ne kartą yra pabrėžęs, kad pagrindinis Estijos motyvas dalyvauti euro zonoje ir apskritai priklausyti labiausiai integruotų ES šalių branduoliui, yra saugumas, mėginimas apsisaugoti nuo išorės grėsmių. Taip tikimasi, kad buvimas tame branduolyje labiau paskatins kitas to branduolio šalis, tokias kaip Vokietija ar kitas, labiau rūpintis kitų euro zonos šalių saugumu. Jei taip galvoja ir kitų euro zonos šalių vadovai, tai jau galima priimti kaip reikšmingą argumentą (...). Nesiimu vertinti, ar toks manymas teisingas, bet vien faktas, kad politikai vienaip ar kitaip galvoja, yra svarbus“, - sakė jis.
Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
