Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarų šalis palaikant terorizmą ir žlugusio valstybės perversmo organizatorių pusę. Tuo pačiu žiniasklaida praneša, kad futbolo teisėjai ir kiti šalies sporto nacionalinės asociacijos nariai tapo paskutiniais plataus masto vyriausybės kovos su galimais sąmokslininkais taikiniais.
Beveik 100 žmonių, įskaitant kelis teisėjus, buvo atleisti iš Turkijos futbolo federacijos, praėjus dviem dienoms po to, kai organizacija paskelbė, jog visi jos komiteto nariai atsistatydino, kad „padėtų tyrimui“ prieš valstybės perversmo planavimu įtariamą grupę.
Tie atleidimai nesukels sunkumų aistringiems šalies futbolo aistruoliams, pažymėjo privati naujienų agentūra „Dogan“, kadangi tik vienas iš atleistų asmenų priklausė aukščiausiajai Super lygai. Tačiau toks nusitaikymas į sporto pareigūnus greičiausiai padidins nerimą Erdogano kritikų tarpe, jog nepavykęs valstybės perversmas buvo panaudotas beprecedentei vyriausybės kovai su prieš ją nusiteikusiais asmenimis.
Iki šiol apie 70 000 žmonių buvo nušalinta nuo pareigų, o dar daugiau kaip 18 000 suimta. Įtariamaisiais tapo pačių įvairiausių profesijų atstovai, nuo žurnalistų ir leidėjų iki mokytojų ir karių, skelbia „Associated Press“.
Tuo tarpu Turkijos prezidento šalininkams tokios daugybės futbolo pareigūnų atleidimas greičiausiai taps dar vienu įrodymu, kad grupė, kurią jis kaltina sąmokslo organizavimu, ištremto dvasininko Fethullah Guleno pasekėjai, infiltravosi į kiekvieną Turkijos visuomenės kampelį.
Gilūs nesutarimai dėl to, kaip valstybės perversmas buvo planuojamas ir kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė, smarkiai pakenkė Turkijos santykiams su Vakarų šalimis.
Naujausias Erdogano pranešimas prieš neįvardintas Vakarų šalis buvo išplatintas tuo pat metu, kaip ir Turkijos teisingumo ministerijos raginimai JAV išduoti Guleną, kuris nuo 1999-ųjų gyvena Pensilvanijoje. Musulmonų dvasininko judėjimas, kurį Ankara vadina teroristine organizacija, turi tarptautinių mokyklų, labdaros organizacijų ir verslų.
Vašingtono atsisakymas jį išduoti Turkijai be oficialių įrodymų įsiutino Erdoganą, kuris tvirtina, kad JAV tyčia gina „žiaurumų organizatorių“, ir netgi kaltina aukščiausio rango Amerikos generolus palaikant perversmą.
„Vakarai remia terorizmą ir palaiko perversmininkų pusę, - kalbėjo Erdoganas užsienio investuotojams Turkijos sostinėje surengtame renginyje. – Jie turi veikėjų Turkijos viduje, bet šio perversmo scenarijus buvo parašytas užsienyje.“
Nuo pat žlugusio liepos 15-osios pučo Erdoganas pakartotinai kaltina suėmimus kritikuojančias Vakarų jėgas labiau jaudinantis dėl sąmokslo rengėjų negu dėl NATO sąjungininkės demokratijai kilusios grėsmės. Savo ruožtu Vakarų šalys įspėjo Turkijos lyderį, kad jis neturėtų naudoti nedemokratinių metodų, bei išreiškė susirūpinimą dėl pastarojo meto Ankaros pareiškimų, kad šalis ketina grąžinti mirties bausmę.
Turkija ir Vakarai turėtų kuo skubiau pataisyti savo santykius, kurie yra itin svarbūs sprendžiant visą eilę klausimų, pradedant pabėgėlių krize Europoje ir baigiant kova prieš „Islamo valstybę“, tačiau jų nesutarimai smarkiai apsunkina šį procesą, teigia analitikas H.A. Hellyeris iš Atlanto tarybos Rafiko Hariri Vidurio Rytų centro.
Naujausias Erdogano pranešimas prieš neįvardintas Vakarų šalis buvo išplatintas tuo pat metu, kaip ir Turkijos teisingumo ministerijos raginimai JAV išduoti Guleną, kuris nuo 1999-ųjų gyvena Pensilvanijoje. Musulmonų dvasininko judėjimas, kurį Ankara vadina teroristine organizacija, turi tarptautinių mokyklų, labdaros organizacijų ir verslų.
„Šiam tikslui nepadės nei Vakarų manymas, kad Ankara reaguoja netinkamai, nei Turkijos įsitikinimas, kad Vakarai demonstruoja nejautrumą jos problemoms“, - rašo jis savo pastarojo meto įvykių analizėje.
Tuo tarpu JAV vyriausybė ir toliau reikalauja įrodymų dėl Guleno dalyvavimo sąmoksle ir teigia, kad ekstradicijos procesas privalo remtis teisiniais principais. Pareigūnų teigimu, Turkija tėra atsiuntusi vieną oficialų laišką, kuriuo reikalauja Vašingtoną skubiai jį išduoti, nors Turkijos teisingumo ministras sako nusiuntęs du laiškus. Kad ir kaip būtų iš tikrųjų, šis disputas greičiausiai kuriam laikui komplikuos šalių tarpusavio santykius, teigia Hellyeris.
„Kol kas nei vienas JAV ar Europos politinis aparatas nesutinka su Ankaros teiginiais dėl Guleno, o Jungtinės Valstijos leido aiškiai suprasti, kad ekstradicijos procesas neįvyks be tvirtų ir neginčijamų jo tiesioginės kaltės įrodymų“, - teigia analitikas.
Erdoganas taipogi nusitaikė ir į Italijos teisingumo sistemą, šiuo metu atliekančią pinigų plovimo tyrimą prieš jo sūnų Bilalą, kuris studijuoja Johnso Hopkinso universitete Bolonėje. Turkijos lyderis Italijos nacionaliniam transliuotojui pareiškė, kad prokurorai „vietoje to turėtų rūpintis savo mafija“, o Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi savo „Twitter“ paskyroje atsikirto, kad šalies teisėjai laikosi konstitucijos, o ne Turkijos prezidento reikalavimų. „Mes šią sistemą vadiname įstatymo teise ir ja didžiuojamės“, - parašė Renzi.
Nuotraukoje: Recepas Tayyipas Erdoganas susitikime su investuotojais
