Europos Sąjungai tikintis sumažinti savo priklausomybę nuo importinės energijos, ypač iš Rusijos, kai kuriose šalyse pastebimas jos didėjimas paskatino nuogąstavimus, kad situacija gali tapti rizikinga, jeigu ES santykiai su galingąja Rytų kaimyne ir toliau prastės.
Tačiau Lietuvai tai negresia, sako šalies energetikos ministras Rokas Masiulis – mes jau žengėme plačius žingsnius, kad atsikratytume priklausomybės nuo Rusijos energijos.
„Istorija mus išmokė, kad priklausomybė nuo Rusijos, tiek ekonominė, tiek politinė, nieko gero neatneša, - sako jis. – Rusija naudojasi energetika kaip politiniu įrankiu.“
Tuo tarpu Baltijos šalių ir Rusijos kaimynė Suomija žengė priešingu keliu – Rusijai jau patenkinant net 50 proc. šalies energetinių poreikių, baigus statyti naują branduolinės energijos reaktorių, šalies energetinė priklausomybė nuo Rusijos dar labiau padidės.
Veli-Pekka Tynkkynenas, Helsinkio universiteto eksporto ir energetikos politikos profesorius, teigia, kad Suomija labai glaudžiai – ir pavojingai - pririšo save prie rusiškos energijos per pastaruosius kelis dešimtmečius vykdytą politiką. Pasak jo, tai buvo integralus gerų santykių tarp šių dviejų šalių komponentas. Kitaip sakant, Suomijos santykiai su Rusija skiriasi nuo Lietuvos.
Kaip žinome, Lietuva labai ilgą laiką buvo priklausoma nuo iš Rusijos importuotų gamtinių dujų. Žemų dujų kainų pažadai netgi paskatino Lietuvą parduoti savo nacionalinę dujų kompaniją Rusijos energetikos gigantei „Gazprom“. Tačiau žadėtosios kainos labai greitai pakilo iki istorinių aukštumų, o Rusijos dujos tapo brangiausiomis globalinėje rinkoje.
„Tada supratome, kad draugiški žodžiai nebūtinai reiškia gerą verslo susitarimą“, - sako R.Masiulis.
2012-aisiais Lietuva paskelbė savo naują energetinės nepriklausomybės strategiją. Klaipėdos uostamiestyje buvo pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas ir iš kitų šalių pradėtos tiekti dujos. Dabar pagrindine Lietuvos dujų tiekėja yra tapusi Norvegija. Naujosios strategijos dėka dujų kainos nukrito ir stabilizavosi.
Tuo tarpu Suomijos priklausomybė nuo rusiškos energijos dar labiau padidės, kai po poros metų bus baigtas statyti naujas šalies branduolinės energijos kompanijos „Fennovoima“ reaktorius. Kompanija jau pasirašė susitarimą su Rusijos valstybine branduolinės energijos kompanija „TVEL Fuel Company“, pagal kurį Rusija tieks Suomijai uraną pirmuosius dešimt reaktoriaus veikimo metų. Į šį žingsnį Suomijos visuomenė sureagavo protestų banga.
2012-aisiais Lietuva paskelbė savo naują energetinės nepriklausomybės strategiją. Klaipėdos uostamiestyje buvo pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas ir iš kitų šalių pradėtos tiekti dujos. Dabar pagrindine Lietuvos dujų tiekėja yra tapusi Norvegija. Naujosios strategijos dėka dujų kainos nukrito ir stabilizavosi.
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir toliau skatina savo šalis-nares pakeisti iš Rusijos tiekiamą energiją kitais šaltiniais.
JAV įsikūrusi branduolinės energijos kompanija „Westinghouse Electric Company“ sako, kad jos patirtis su „TVEL Fuel Company“ nebuvo labai gera. „Westinghouse“ strategijos ir ryšių su Europa, Vidurio Rytais ir Afrika viceprezidentas Michaelas Kristas pasakoja, kad kompanijai buvo sudėtinga gauti visus būtinus duomenis iš Rusijos.
„TVEL nuolatos keičia savo dujotiekių dizainą, todėl dujų cheminė sudėtis taip pat kartais pasikeičia“, - sako jis.
Tačiau „Fennovoima“ tvirtina, kad tai jai problemų nekelia. Minttu Hietamäkis, kompanijos branduolinės energijos technologijų ekspertas, sako, kad „TVEL“ suteikė visą reikalingą informaciją ir pateikė garantinius raštus, jog kuras bus tiekiamas, kaip ir numatyta.
Augant Suomijos branduolinėms ambicijoms, vystosi ir šalies santykiai su Rusija. Šalies prezidentas Vladimiras Putinas jau ne vieną kartą pateikė bendradarbiavimą su „Fennovoima“ kaip sveikų ekonominių santykių pavyzdį.
Vis tik, prisimenant, kaip Ukrainoje Rusija atjungė savo dujotiekius, o Lietuvoje padidino dujų kainas iki neįsivaizduojamų aukštumų, ar galima tikėtis, kad tie geri santykiai tvirtai atsilaikys šiais stabilumu nepasižyminčiais laikais?
„Jeigu globalinė situacija kaip nors pasikeis, ir jeigu Suomijos pozicija pasikeis, nėra jokių garantijų, kad nebus imamasi kokios nors diktatoriškos taktikos, - sako profesorius Tynkkynenas. – Jeigu mūsų priklausomybė nuo Rusijos energijos tuo metu vis dar sieks 50 proc., tuomet akivaizdu, kad tai mums kels didelį pavojų.“
