Visai neseniai Europos Sąjungos Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 metų. Tokių liūdnų prognozių dar nematėme - Lietuva ateityje demografiškai nyks sparčiausiai. Pagal šias prognozes, Lietuvoje šio šimtmečio viduryje gyvens jau mažiau nei 2 mln., o 2080 m. – 1,65 mln. žmonių.
Svarbiausi – ekonominiai veiksniai
Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie jau 4-ąją emigracijos bangą.
„Labai aktualu ir skaudu, kad, 2015 metais įvedus eurą, prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkst. žmonių, o 2016 m. – net 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai daugiau, nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose, – teigia profesorė. – Ketvirtoji emigracijos banga sietina su kainų augimu įvedus eurą. Nors mėginama tai neigti, visgi statistika ir žmonių patirtis rodo ką kita.“
Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis. Nuo 2016 m. spalio iš visų keturių bangų emigrantų buvo surinkti 4 136 atsakymai. Buvo apklausti 19–65+ metų amžiaus žmonės. Iš jų 811 respondentų paliko Lietuvą 2015 m. ir vėliau.
„Daugiau nei 66 proc. ketvirtosios bangos emigrantų įvardino per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtų bangų. Antroje vietoje – produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42 proc.). Palyginimui, pirmoje bangoje 25 proc., antroje bangoje – 29 proc., trečioje – 35 proc. respondentų įvardino kainų svarbą“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Pasak profesorės, darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia Lietuvoje gyvenantys žmonės (40 proc. respondentų), bei asmeninės sąlygos (daugiau nei 41 proc.) taip pat įvardijami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba kiekvienoje bangoje vis didėja“, – įsitikinusi mokslininkė.
„Dar keli liūdinantys faktai, paremti atliktu tyrimu: 46 proc. visų apklaustųjų savo namais laiko užsienio šalį, o Lietuvą – tik 17 proc. Beje, ketvirtosios kartos migrantai labiau linkę įvardinti Lietuvą savo namais. Neramina ir tokie faktai, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Profesorės teigimu, apie 20 proc. apklausos respondentų teigia, kad Lietuvoje neįgijo jokios darbinės patirties ar jos net neieškojo. Vos pabaigę vidurinę mokyklą ar studijas aukštosiose mokyklose iškart išvyko į užsienį ieškotis darbo. Jie dažniausiai renkasi angliškai kalbančias šalis. Tuo metu jokios užsienio kalbos nemokantys vyresnės kartos emigrantai neteikia pirmenybės renkantis šalį.
„Apžvelgus visas emigracijos bangas, galima teigti, jog dažniausiai žmonės emigruoja dėl ekonominių priežasčių ir tų veiksnių svarba su kiekvienos bangos pradžia didėja. 2000–2005 m. prognozės, kad naujos ES šalys palaipsniui prisivys senbuves savo darbo užmokesčiu ir migracijos srautai iš jų sumažės, Lietuvos atveju nepasitvirtino. Lietuva savo minimaliu, taip pat ir vidutiniu darbo užmokesčiu lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o Lietuvos piliečių pamėgtoje Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje minimalus darbo užmokestis didesnis bent 4,5 karto. Tuo tarpu perkamosios galios indeksas skiriasi daugiau nei du kartus Lietuvos nenaudai“, – teigia mokslininkė.
„Žinoma, emigraciją skatina ir socialinės priežastys, tokios kaip galimybė tobulėti (38 proc. ketvirtoji banga), didesnis tolerantiškumas (30 proc.) ir noras keistis (24 proc.), kurių svarba taip pat palaipsniui auga, ypač jaunimo tarpe. Tai sietina su jaunimo, užaugusio jau nepriklausomoje Lietuvoje, pažiūromis ir nuostatomis“, – apklausos rezultatus apibendrina KTU profesorė.
Negalima paaiškinti vien ekonominiais veiksniais
Emigracijos šuoliui paaiškinti neužtenka vien ekonominių priežasčių ir reikia ieškoti giluminių faktorių, teigia banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, naujausius emigracijos statistinius duomenis susiejęs su draudimo įmokomis ir permainomis Europoje.
„Iš dalies, šuolis dirbtinis: tiesiog seniau išvykę iš Lietuvos asmenys užsiregistravo po to, kai „Sodra“ pranešė, kad išieškos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas iš tų asmenų, kurie nėra deklaravę emigracijos. Daugelis buvo paskatinti susitvarkyti dokumentus ir deklaruoti faktą, kad jie jau negyvena ir nedirba Lietuvoje“, – antradienį teigė N. Mačiulis.
„Matome turbūt ir kitą priežastį – artėjantį „Brexit“. Jau artimiausiu metu prasidės Jungtinės Karalystės derybos dėl pasitraukimo iš ES, tai reiškia, kad netrukus gali būti apribotos ir ES piliečių galimybės gyventi bei dirbti JK, ir tie, kurie iki šiol svarstė, emigruoti ar ne, tam tikra prasme yra paskatinti ir bando įšokti į tą galbūt „nuvažiuojantį traukinį“, – emigracijos statistiką komentavo ekonomistas.
Jis priminė, kad prieš kelerius metus apskritai atrodė, jog emigracija jau yra praeities problema – 2014 m. jos mastas buvo sumažėjęs. Tačiau 2015-2016 m. išvykusiųjų skaičius vėl pradėjo augti, o ši tendencija tęsiasi.
„Dar kartą matome, kad reikia labai skaudžių ir svarbių struktūrinių reformų sustabdyti emigracijai. Pirmiausia reikia „liekninti“ viešąjį sektorių: jame dirbančių žmonių ir institucijų skaičius turi mažėti“, – tikino N. Mačiulis.
Ekonomistas užsiminė ir apie kitus veiksnius, kurie lemia didelius emigracijos skaičius: „Vienareikšmiškai svarbus psichologinis klimatas: jeigu piliečiai nesijaučia, kad valdžios atstovai jiems atstovauja tinkamai, jeigu jaučia, kad yra didelis korupcijos lygis ir iš to kylanti pajamų, turto nelygybė, jeigu jaučia, kad yra asmenys, kurie gali neteisėtai praturtėti ir likti nenubausti, tai aišku, kad prisirišimas prie Lietuvos yra susilpnėjęs ir noro čia dirbti, stengtis ir mokėti mokesčius bus mažiau.“
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį ir į „sniego gniūžtės“ efektą, kai svetur gyvenančių Lietuvos piliečių diasporai tapus labai didelei, naujiems emigrantams darosi vis lengviau įsilieti į užsienio lietuvių bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ar Skandinavijoje. Taigi, kiekvienam, nusprendusiam išbandyti emigranto dalią, tai padaryti yra kur kas drąsiau ir lengviau, ir tai, pasak N. Mačiulio, tik sustiprina emigracijos efektą.
Emigracija – tai iššūkis
Tuo tarpu ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas nacionalinio saugumo, užsienio ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis išdėstė svarbiausius Vyriausybės darbus, kurie stabdys emigracijos augimą.
„Siūlome labai aiškius sprendimus į tas problemas, dėl kurių mūsų gyventojai palieka Lietuvą. Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų lietuvių išvyksta dėl ekonominės situacijos: socialinių garantijų, dvigubų standartų taikymo darbo vietose, verslo atsakomybės trūkumo. Kita didelė dalis – socialinio nesaugumo jausmas“, - sako A. Pikžirnis.
Ministro pirmininko patarėjas tikina, kad pirmasis uždavinys – investicijos į regionus. „Ne vien Vilniuje turi mūsų žmonės gyventi. Tai, kad trūksta gerai apmokamų darbo vietų regionuose, socialiniai atsakingi verslo, ir yra pagrindinė priežastis, reikia pritraukti investicijų į regionus. Ypatingai, užsienio, kurios keičia verslo aplinką. Tol, kol mes neatrasime sprendimo atlyginimų problemai viešajame sektoriuje: mokytojams, medikams, pareigūnams. Jei nenumatysime aiškaus plano, kaip kyla atlyginimai, jokie priemonių planai nepaskatins jų pasilikti Lietuvoje“, - sako A. Pikžirnis.
Kitas svarbus punktas – švietimas. „Visi tyrimai rodo, kad vaikai, pradėję eiti į mokyklas užsienyje, sugrįžę į Lietuvos švietimo sistemą, be galo sunkiai integruojasi. Ir tenka praleisti bent po kelerius metus, mūsų mokyklos dar nėra pasirengusios priimti mūsų lietuvių. Nekalbu apie užsieniečius, kalbu apie pačius lietuvius. Vienas iš būdų būtų nuotolinis mokymasis, kuris pagerintų po to planuojantiems sugrįžti. Taip jie nenutoltų nuo Lietuvos. Tiems, kurie dabar neplanuoja grįžti, yra lituanistinis mokymas užsienyje. Jis turi būti diegiamas kuo plačiau“, - vardino Vyriausybės atstovas.
„Grįžtantieji pastebi, kad Lietuvoje nėra pakankamai draugiškos aplinkos verslo iniciatyvoms, kad jie negali savęs realizuoti. Turime dar ir labai daug kitų stigmų – korupcijos klausimais. Mes turime parodyti mūsų bendruomenėms užsienyje, kad esame pasirengę su tuo kovoti, kad mes keičiamės ir kad atvykę ir pradėję savo verslus Lietuvoje, jie neturės susidurti su begale tikrintojų, turinčių dvigubus standartus“, - dar vieną esminę problemą įvardino A. Pikžirnis.
Anot Vyriausybės atstovo, „Brexit“ tik dar kartą patvirtino ir dvigubos pilietybės klausimą bei jo svarbą. „Jei mes neturėsime aiškio valstybės pozicijos, jei tam mes nepasiruošime, galime sulaukti didelio skaičiaus lietuvių, kurie tiesiog pilietybės atsisakys. Balsavimas internetu leistų pritraukti nutolusias bendruomenes balsuoti, tai judėjimas link jo būtų tas signalas, kuris rodytų, kad mes norime matyti jas aktyviai dalyvaujančias mūsų kasdieniniame gyvenime“, - sako A. Pikžirnis.
„Didžiausia mūsų užduotis yra nesustabdyti jų, kad jie išvažiuoja. Tai sunkiai padaroma. Turime susigrąžinti ir kurti tam paskatas. Tegul sugrįžta ir dirba Lietuvai“, - teigė Vyriausybės atstovas.
Pagal lietuvišką spaudą
