Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc. Tačiau vidutinei naftos kainai pasiekus 59 JAV dolerių už barelį ribą, ir Rusijos ekonomika, ir Lietuvos eksportas didesnio smukimo išvengs.
„Naftos kainų dinamika kasdien daro didelę įtaką visoms finansų rinkoms. Kai naftos kainos krenta, dažnai krenta ir akcijų kainos rinkose. Nors tikimasi, kad šios žaliavos kainas timptelėti į viršų turėtų globalios ekonomikos augimas, norimo efekto jis nesuteikia. Tai reiškia, kad naftos rinką šiuo metu galima apibūdinti kaip pasiūlos, o ne paklausos rinką“, – sako Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė.
Įtakos žemoms naftos kainoms turi ir išgaunami rekordiniai šios žaliavos kiekiai, dėl kurių pasaulinės produkcijos perteklius (pasiūlos ir paklausos skirtumas) siekia iki 2 mln. barelių per dieną. Todėl rinkos laukia vėliau šį mėnesį – balandžio 17 d. – vyksiančio didžiųjų naftą išgaunančių šalių susitikimo Dohoje (Kataras). Tikimasi, kad jo metu bus priimtas sprendimas įšaldyti naftos gavybos apimtis.
„Kita naujiena, prie kurios dar reikia priprasti ir rinkoms, ir įmonėms, ir gyventojams, – neigiamos palūkanų normos Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Šio reiškinio prigimtis – Europos centrinio banko (ECB) nustatytos neigiamos komercinių bankų indėlių palūkanų normos ir analogiški pavyzdžiai, užfiksuoti tokiose valstybėse kaip Danija, Švedija, Šveicarija ir Japonija“, – sako G. Gečiauskienė.
„Istoriškai maždaug pusę Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) svyravimų paaiškina užsienio prekybos pokyčiai. Pavyzdžiui, pernai stojęs eksportas į Rusiją buvo veiksnys, stabdęs BVP augimą. Praėjusiais metais jis ūgtelėjo 1,6 proc. Tačiau dėl stabtelėjusios Rusijos ekonomikos augimas buvo 0,9 proc., o dėl embargo 0,7 proc. mažesnis“, – skaičiuoja Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Pasak jo, praėjusiais metais Lietuvos eksportuotojai sėkmingai persiorientavo į kitas rinkas: nors įprastai į Rusiją jie išgabendavo 44 proc. produkcijos, kuriai šioje šalyje buvo pritaikytas embargas, šių produktų eksportas po embargo paskelbimo susitraukė tik 21 proc. Taigi maždaug pusę visų produktų sugebėjome parduoti kitose rinkose. Nei estai, nei latviai tuo pasigirti negali. Ir nors šiais metais Rusija yra jau ne pirma, o trečia pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė, būtent ši kaimynė išlieka didžiausias nežinomasis prognozuojant, kaip klostytis šie metai eksportuojančioms mūsų šalies įmonėms.
„Remiantis naftos kainos prognozėmis, galima brėžti keletą scenarijų. Jeigu vidutinė kaina šiemet sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – maždaug trečdaliu. Tačiau jeigu vidutinė naftos kaina pasieks 59 JAV dolerių už barelį ribą, ir Rusijos ekonomika, ir Lietuvos eksportas didesnio smukimo išvengs“, – sako R. Grajauskas.
Vis dėlto, iššūkių Lietuvos verslui kelia ne tik išorinė aplinka, bet ir vidiniai procesai. Nors ekonomika auga pakankamai sparčiai, o darbo našumas per pastaruosius 20 metų ūgtelėjo net 8 kartus, išlieka pastebimas skirtumas nuo turtingųjų Europos šalių.
Įtakos žemoms naftos kainoms turi ir išgaunami rekordiniai šios žaliavos kiekiai, dėl kurių pasaulinės produkcijos perteklius (pasiūlos ir paklausos skirtumas) siekia iki 2 mln. barelių per dieną. Todėl rinkos laukia vėliau šį mėnesį – balandžio 17 d. – vyksiančio didžiųjų naftą išgaunančių šalių susitikimo Dohoje (Kataras).
R. Grajausko nuomone, per artimiausius 3–4 metus Lietuva atsidurs tokioje pat situacijoje, kokioje šiuo metu yra Estija. Šioje šalyje atlyginimai yra 1,5 karto aukštesni nei Lietuvoje, o jų augimo tempas ir toliau išlieka spartus. Tai lemia ir Estijoje veikiančių įmonių apsukų mažėjimą ir vangų pelnų augimą, kuris po praėjusių metų nuosmukio beveik grįžo į 2012 m. Lygį.
„Pietinės Europos valstybės, tokios kaip Graikija ar Ispanija, pasiekusios tokį išsivystymo lygį, kokiu dabar apibūdinama Lietuva, nesugebėjo persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą. Tuo tarpu Vakarų ir Šiaurės Europos šalims pavyko įjungti kitą pavarą. Lietuva yra kaip tik šiame kryžkelės etape, todėl išlieka aktualus klausimas, kuriuo keliu pasuks Lietuva, ieškodama naujų ekonomikos augimo variklių“, – svarsto R. Grajauskas.
