Viso pasaulio šalys nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos, sukėlusios pasaulinę recesiją, kai dauguma išsivysčiusių šalių vienokiu ar kitokiu mastu įvedė karantiną ir pristabdė ekonomiką.

Naujausiais duomenimis ekonomikos nuostoliai viršija $16 trilijonų, o JAV bendras vidaus produktas balandžio – birželio mėnesiais susitraukė 9.5 procento – daugiausiai per moderniąją istoriją.

Makroekonomikos rodikliai yra naudingi, tačiau visos istorijos jie nepapasakoja. Labai svarbu pažiūrėti, kaip recesija paveikė eilinius gyventojus, ypač pačius pažeidžiamiausius.

Naujas Kolumbijos universiteto tyrimas atskleidė, kad nuo gegužės mėnesio į skurdą smuktelėjo 8 milijonai amerikiečių. Tuo tarpu Pasaulio banko skaičiavimais į ekstremalų skurdą iki 2021 metų patekti gali apie 150 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Jungtinėms Valstijoms siekiant išsikapanoti iš ekonomikos duobės, verta pastebėti, kad vienoms valstijoms tai padaryti pavyksta geriau nei kitoms.

Tuo metu, kol demokratų kandidatai visoje šalyje kritikuoja Donaldo Trumpo atsaką į COVID-19 ir kaltina jį dėl šlubuojančios ekonomikos, atidesnis žvilgsnis į tai, kaip skirtingose valstijose atrodo darbo rinkos situacija, atskleidžia kai ką kita: du labai skirtingus kelius iš ekonomikos uždarymo. „Raudonosiose“ valstijose ekonomika sparčiai atsigauna. Tuo tarpu „mėlynosios“ valstijos nuo jų smarkiai atsilieka, o jų nedarbo lygiai demonstruoja gilią recesiją. Kažkur tarpe šių dviejų kraštutinumų yra „violetinės“ valstijos.

JAV Darbo statistikos biuro rugpjūčio mėnesio (pačiais naujausiais turimais) duomenimis, nacionalinis nedarbo lygis – kuris šiandien yra 7.9 % — buvo 8.4 %. Tačiau ši ekonomikos katastrofa nebuvo tolygiai pasiskirsčiusi po visas valstijas. Nedarbas buvo kur kas mažesnis konservatyviosiose valstijose, kur po pirminės koronaviruso išprovokuotos ekonomikos griūties, fiksuotas greitesnis grįžimas į normalią ekonomikos veiklą ir darbuotojų grįžimas į darbo vietas.

Biuro duomenimis, 9 iš 10 valstijų su mažiausiu nedarbo lygiu vadovauja respunbikonai gubernatoriai (vienintelė išimtis yra demokrato Steve’o Bullocko vadovaujama Montana). Užtai 9 iš 10 valstijų su didžiausiu nedarbo lygiu vadovauja demokratai (išimtis yra respublikono Charlie Bakerio vadovaujamas Masačiusetsas).

Raudonose valstijose (tose, kuriose pastaruosiuose ketveriuose prezidento rinkimuose rinkėjai balsavo už respublikonų kandidatą) bendras nedarbo lygis buvo 6.6 %. Už demokratų kandidatą pastaruosiuose ketveriuose prezidento rinkimuose balsavusių mėlynų valstijų – 10.5 %. Violetinėse (balsavusiose tiek už vienos, tiek už kitos partijos kandidatus) bendras vidutinis nedarbo lygis buvo 7.8 %.

Net ir violetinėse valstijose buvo matyti panaši, nors ir mažiau ryški tendencija: respublikonų gubernatorių vadovaujamose valstijose vidutinis nedarbo lygis buvo 7.3 %, o turinčių demokratus gubernatorius – 8.2 %.

„Foundation for Research on Equal Opportunity“ vizituojantis mokslo bendradarbis Jonathanas Hartley pažymėjo, kad interpretuojant nedarbo lygio duomenis būtina atkreipti dėmesį į tai, kad po pandemijos geresnėje situacijoje yra tos pačios valstijos, kurios joje buvo ir prie pandemiją.

„Kai kurios valstijos nuolatos turi itin žemą nedarbo lygį, pavyzdžiui, Pietų Dakota“, – sako jis.

Šie neatitikimai gali būti viena iš priežasčių, kodėl prezidentas neseniai pareiškė stabdantis derybas dėl ekonomikos skatinimo ir finansinės pagalbos paketo iki rinkimų: pasak Trumpo, jis nenori, kad geriau valdomos valstijos subsidijuotų prasčiau valdomas valstijas. Tačiau, kiek žinoma derybos vis dar vyksta, demokratų kongresmenams derantis su JAV Iždo sekretoriumi Steve’u Mnuchinu.

Iždo departamento atstovės spaudai Monicos Crowley teigimu, demokratų pirminis noras buvo skirti tarp $900 milijardų ir $1 trilijono dolerių valstijų ir savivaldų paramai.

„Originaliu CARES aktu mes valstijų, savivaldų ir genčių valdžioms paskyrėme apie $150 milijardų, kad jos galėtų pasirūpinti su COVID-19 susijusiomis išlaidomis, – sakė ji trečiadienį. – Tuomet demokratai sugrįžo norėdami arti trilijono finansinės paramos valstijoms, kurių finansai buvo prastai tvarkomi ištisus dešimtmečius ir kurių fiskalinės problemos nėra susijusios su pandemija. Tačiau mes neplanuojame spręsti prasto valdymo sukeltų liūdnų ekonomikos pasekmių.“

Tuo tarpu „Just the News“ ir Scotto Rasmusseno antradienio apklausa rodo, kad 60 % tikėtinų rinkėjų – įskaitant 70 % neapsisprendusiųjų – mano, kad Jungtinės Valstijos nebeturėtų skelbti naujo karantino.

Rasmussenas atkreipė dėmesį į tai, kad neapsisprendusieji prezidento rinkimuose nepritaria galimiems ekonomikos stabdymams santykiu 3 su 1.

„Jei paskutinę akimirką gerokai išaugs rinkėjų palaikymas prezidentui, šis klausimas gali pateikti neblogų įžvalgų, kodėl“, – sako jis.