Penktadienį suėjo šešeri metai nuo to laiko, kai buvo paskutinį kartą pakeltas federalinis minimalus atlyginimas. Šiuo metu, kai vis garsiau skamba raginimai jį ir vėl pakelti, pažvelkime atgal ir paanalizuokime jo įtaką.
Federalinis minimalus atlygis 2009 metų liepos 24-ąją buvo pakeltas iki $7.25 už valandą, kaip trijų pakopų plano dalis. 2007 metų „Sąžiningo minimalaus atlyginimo aktas“ pirmiausia jį pakėlė iki $5.85. Po to, jis automatiškai buvo pakeltas iki $6.55 2008-aisiais, o po metų galiausiai pasiekė dabar egzistuojantį $7.25. Buvo viliamasi, kad tai padės sumažinti skurdą.
„Šis pelnytas atlyginimo pakėlimas padės dirbantiesiems aprūpinti savo šeimas šiandienos ekonominių iššūkių akivaizdoje, – sakė tuometinė Darbo sekretorė Hilda L. Solis. – Aš ypatingai džiaugiuosi, kad šie pokyčiai išeis į naudą dirbančioms moterims, kurios sudaro du trečdalius visų dirbančiųjų už minimalų atlyginimą.“
Pastaraisiais metais ir vėl suaktyvėjo raginimai kelti minimalų atlyginimą: profesinės sąjungos reikalauja $15 už valandą, o prezidentas Barackas Obama svarsto nuosaikesnį, $10.10 už valandą, variantą. Kandidatas į demokratų nominaciją prezidento rinkimuose Bernie Sandersas praėjusį trečiadienį svarstymams pateikė įstatymo projektą, skirtą pakelti federalinį minimalų atlyginimą iki $15 už valandą.
„Prezidento politikos prioritetas yra užtikrinti, kad Amerikos dirbantieji gautų sąžiningą atlygį, – neseniai sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Joshas Earnestas. – Vienas iš būdų tai padaryti – pakelti minimalų atlyginimą.“
Tačiau 2009 metų atlyginimo kėlimo rezultatai nebuvo tokie jau puikūs. Nors kai kurių žmonių finansinė situacija ir pagerėjo, kitų – pablogėjo.
„Dauguma gautų didesnį atlyginimą, – rašoma 2014 metų Kongresinio biudžeto biuro ataskaitoje. – Tačiau kai kurių už minimumą dirbančių darbuotojų darbo vietos greičiausiai būtų panaikinamos.“
Biuras analizavo 2009 metų atlyginimo pakėlimą bei kitas vietines iniciatyvas. Nors valstijos negali nustatyti mažesnio už federalinį atlyginimo minimumo, kai kurios pasirinko nustatyti didesnį. Amerikos verslo institutas išsiaiškino, kad didinamo minimalaus atlyginimo pasekmės blogiausiai atsiliepia jauniems ir nekvalifikuotiems darbuotojams.
„Kai minimalus atlyginimas 2007-2009 metais išaugo 41 %, tai turėjo tragiškų pasekmių paaugliams, – rašoma instituto ataskaitoje. – Bedarbių skaičius 16-19 m. amžiaus grupėje išaugo 10 procentų - nuo 16 % 2007-aisiais iki daugiau nei 26 % 2009-aisiais. Padidėjo ir bendras nedarbo skaičius JAV – nuo maždaug 5 % iki 10 %.“
Tiesa, ne visi ekonomistai sutinka, kad minimalaus atlygio kėlimo pasekmės yra neigiamos. Ekonomikos ir politikos tyrimų centro 2013 metų tyrimas nustatė, kad atlyginimo kėlimo įtaka gyventojų darbiniam užimtumui geriausiu atveju yra nedidelė.
„Dvi naujos metaanalizės, apžvelgusios nuo 1990 metų pradžios atliktus tyrimus, parodė, kad minimalus atlyginimas nedaro jokios arba daro labai menką įtaką nekvalifikuotų darbuotojų įsidarbinimo perspektyvoms, – rašoma centro ataskaitoje. – To priežastis greičiausiai yra ta, kad išlaidos minimaliam atlyginimui yra sąlyginai mažos, lyginant su kitomis įmonių išlaidomis.“
Vis dėlto, minimalaus atlyginimo kėlimas galimai net nėra būtinas kovojant su skurdu, mano kai kurie ekspertai. Ilinojaus politikos institutas nustatė, kad dauguma darbuotojų po vos vienerių metų darbo sugeba išeiti už minimalaus atlyginimo ribų.
„Iš visų šiandien minimumą uždirbančių darbuotojų, du trečdaliai po metų uždirbs didesnius atlyginimus, – rašoma Naomi Lopez Bauman pateiktoje ataskaitoje. – Dauguma darbuotojų, perpratę darbo specifiką ir pradėję demonstruoti kompetenciją, pradeda uždirbti daugiau, nes kyla jų rinkos vertė.“
Tačiau kad ir ką įrodinėtų ekspertai, amerikiečiai masiškai palaiko minimalaus atlyginimo kėlimą. Pasak Gallup, daugiau nei 76 % žmonių yra už tai, kad minimalus atlyginimas būtų pakeltas iki $9 už valandą, ir tik 22 % yra prieš.
