Kandidatai Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton nupiešė du visiškai skirtingus JAV ekonomikos portretus per savo pirmuosius akis į akį surengtus debatus, ir pateikė rinkėjams du skirtingus pasirinkimus, varijuojančius ne tik prekybos ir mokesčių politikos detalėmis, bet ir tuo, kurio kandidato ekonomikos supratimas geriau atspindi tikrąją šalies ekonominę padėtį.
Demokratų kandidatė Clinton ekonomiką charakterizavo kaip stabilią bei pagaliau artėjančią prie visiško atsigavimo laikotarpio, ir atskyrė ją nuo praėjusio dešimtmečio finansinės krizės ir nekilnojamojo turto rinkos kracho. Tuo tarpu jos priešininkas respublikonų barikadų pusėje nekalbėjo apie atsigavimą ir piešė greitai į dugną smunkančios šalies vaizdą su senstančia infrastruktūra ir tūkstančiais į Meksiką ir Kiniją perkeliamų darbo vietų.
Debatų metu Trumpas taip pat pareiškė, kad stipresnio atsigavimo ženklai yra „miražas“. „Vienintelis dalykas, kuris atrodo gerai, yra akcijų rinka, bet jeigu pakelsime palūkanų normas bent trupučiu, įvyks krachas“, – tikino jis.
Tuo tarpu Clinton priminė, kokia bloga situacija buvo šalyje, kai 2009 m. jai vadovauti ėmė prezidentas Barackas Obama, ir koks didelis progresas buvo pasiektas nuo to laiko. „Mes iškilome iš tos bedugnės, o tai padaryti nebuvo lengva, – kalbėjo ji. – Dabar mes esame kelyje į potencialiai kur kas geresnę ekonomiką.“
Abu jie pastarojo meto ekonominiuose duomenyse gali rasti įrodymų, palaikančių jų požiūrį. Vertinant iš teigiamos pusės, ekonomika ir toliau stabiliai kūrė naujas darbo vietas, kurių rekordinis augimas sumušė ankstesnį rekordą dar kovo mėnesį, o dabar jau be pertraukos tęsiasi 70 mėnesių iš eilės. Nedarbo lygis yra mažesnis nei 5 proc. ir siekia kone visiško įdarbinimo rodiklius, kuro kainos nukrito žemiau $2.50 už galoną, o nekilnojamo turto rinka atsigavo iki praėjusio dešimtmečio lygių. Vidutinės namų ūkių pajamos pernai metais paaugo 5 proc., rugsėjo mėnesį pranešė Gyventojų surašymo biuras, ir dabar yra tik 1,6 proc. žemesnės nei 2007-aisiais, prieš smogiant recesijai.
Tačiau ekonomikos augimas, tiek JAV, tiek užsienyje, nuo pat 2009 m., oficialios Didžiosios recesijos pabaigos, buvo toks lėtas, kad globaliniai centriniai bankai yra priversti laikyti skolinimosi palūkanų normas arti nulio, kad skatintų paskolų ėmimą ir vartojimą. Jungtinėse Valstijose namų savininkystės lygis nukrito iki 50 metų nematytų žemumų, o didelė dalis amerikiečių dabar sako, jog jaudinasi, kad jų vaikai neturės tų pačių galimybių siekti geresnio gyvenimo, kokias kažkada turėjo jie. Dabar, net ir įvertinus pastaruoju metu pastebimą atlyginimų augimą, tipinis pilnu etatu dirbantis darbuotojas per metus uždirba maždaug $150 mažiau nei 1998 m., net ir pakoregavus duomenis pagal infliaciją.
Pagrindinis klausimas dabar yra tas, kuris gi požiūris į ekonomiką bus patrauklesnis rinkėjams prieš lapkričio 8-osios rinkimus: kad mūsų tauta yra atsidūrusi „dideliame, storame, bjauriame burbule“, kaip pirmadienį pareiškė Trumpas, ar kad ekonomika yra kelyje į geresnius laikus po beveik 15 metų trukusio labai vidutiniško augimo, kaip tikina Clinton.
Pagrindinis klausimas dabar yra tas, kuris gi požiūris į ekonomiką bus patrauklesnis rinkėjams prieš lapkričio 8-osios rinkimus: kad mūsų tauta yra atsidūrusi „dideliame, storame, bjauriame burbule“, kaip pirmadienį pareiškė Trumpas, ar kad ekonomika yra kelyje į geresnius laikus po beveik 15 metų trukusio labai vidutiniško augimo, kaip tikina Clinton.
Debatai buvo surengti tuo metu, kai dauguma vartotojų pasitikėjimo ekonomika rodiklių iš esmės rodo labai solidžius rezultatus. Antradienį Konferencijų tarybos atnaujintas indeksas atskleidė, kad šis rodiklis pasiekė savo aukščiausią lygį per devynerius metus. Tai gali būti ilgai lauktas ženklas, kad Amerikos namų ūkiai pagaliau išsivaduoja iš ilgo recesijos šešėlio ir gali padėti stimuliuoti JAV ekonominį augimą.
Konferencijų tarybos vartotojų pasitikėjimo ekonomika indeksas rugsėjį, įvertinus sezoninę kaitą, padidėjo iki 104,1 lyginant su 101,8 rodikliu rugpjūtį, atskleidė ši verslo tyrimų asociacija. Tai buvo aukščiausias lygis nuo 2007 m. rugpjūčio, pažymėjusio finansinės krizės pradžią ir lėmusio milžinišką 2007-2009 m. recesiją.
Rugsėjo mėnesio pasitikėjimo ekonomika pakilimas „rodo, kad prezidentinė rinkimų kampanija neturi ryškios įtakos vartotojų nuomonėms“, teigia Paulas Ashworthas, vyriausiasis „Capital Economics“ JAV ekonomistas.