Graikijoje surengtas referendumas tapo visą pasaulį apstulbinusia politine keistenybe. Užsitikrinęs 61 proc. balsų, netikėtai laimėjo vyriausybės remiamas griežtų taupymo priemonių politikos atmetimas – rezultatas „ne“. Ir tokią referendumo baigtį skirtingai vertina kiekvienas pasaulio kampelis.
Žvelgiant iš Atėnų perspektyvos, situacija yra labai gera: graikai įteikė šalies premjerui Alexiui Tsiprui naują kozirį derybose dėl Graikijos ateities. Tuo tarpu Berlynas į tai žiūri kur kas niūriau. Trumpai tariant, kiekviena pusė yra linkusi interpretuoti graikų „ne“ pagal savo pačių interesus. Štai kelios įdomiausios šio istorinio balsavimo analizės.
„Ne“ reiškia „bus naujas susitarimas“. Nuo pat referendumo paskelbimo, Tsipras vis primindavo apie savo tikslą kuo greičiau ir kuo stipriau sugrįžti prie derybų stalo. Jau atsistatydinęs tuometinis Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis atrodė lygiai taip pat gerai nusiteikęs sekmadienio pavakarę, nors tvirtų rezultatų tuomet dar nežinojo. Kai žurnalistas jo paklausė, kiek laiko reikės priimti naują susitarimą, jei laimės „ne“ pusė, jis nė nemirktelėjęs atsakė: „24 valandų“.
Vėliau tą patį vakarą, kai pergalė jau buvo vyriausybės pusėje, Varoufakis pavadino ją „priemone, kuri bus panaudota tiesiant bendradarbiaujančią ranką mūsų partneriams“, ir užtikrino, kad vyriausybė savo darbą ta linkme pradės jau pirmadienį.
„Mes pozityviu būdu derėsimės su Europos Centriniu Banku ir Europos Komisija“, - sakė jis.
„Ne“ reiškia „nein, nein, nein“. Kita vertus, Vokietijos vyriausybė ir toliau laikosi tvirtai įsikibusi savo griežto taupymo politikos. Šalies ekonomikos ministras ir vicekancleris Sigmaras Gabrielis sakė, kad tolimesnes Europos derybas su Atėnais „sunku įsivaizduoti“.
Tsipras sudegino „paskutinius tiltus“ tarp savo šalies ir Europos, Gabrielis sakė pirmadienį „Tagesspiegel“ pasirodžiusiame interviu. „Po euro zonos taisyklių atmetimo, išreikštų balsavimu „ne“, derybos dėl finansinės paramos programų, skaičiuojančių milijardus, yra sunkiai įsivaizduojamos“, - pareiškė jis.
Žinoma, tokia Vokietijos reakcija nieko nenustebino. Dar praėjusią savaitę šalies finansų ministras Wolfgangas Schauble sak, jog derybas atnaujinti būtų sudėtinga net ir „taip“ pergalės atveju.
„Ne“ reiškia demokratijos pergalę. Nepaprastai didelė visuomenės dalis nustebino pasaulį, pareikšdama, jog privalu gerbti demokratinį Graikijos žmonių suverenumą. Tuo remdamiesi, referendumo rezultatus pasveikino tokie Prancūzijos politikai, kaip Marine Le Pen, Jeanas-Lucas Mélenchonas ir Arnaudas Montebourgas, o Nobelio premijos laureatas ir ekonomistas Paulas Krugmanas pavadino „ne“ stovyklos pergalę laimėjimu visai Europai.
„Mes ką tik tapome Graikijos pasipriešinimo tikrai bjauriai gąsdinimų ir grasinimų kampanijai liudininkais. Graikijos visuomenę buvo bandoma išgąsdinti, kad ši ne tik priimtų kreditorių reikalavimus, bet ir atsikratytų savo vyriausybės“, - rašo jis „The New York Times“.
Ispanijos partijai „Podemos“, drauge su Graikijos kairiaisiais kovojančiai prieš griežto taupymo politiką, „ne“ pergalė referendume taip pat sukėlė didelį pasitenkinimą. „Podemos“ lyderis Pablo Iglesias savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Šiandien Graikijoje nugalėjo demokratija.“
„Ne“ reiškia Graikijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. „Kaip aš sakiau jau prieš kelis mėnesius, mes privalome ruoštis organizuotam Graikijos išstojimui iš euro zonos“, - sakė Prancūzijos Nepriklausomos demokratų sąjungos (UDI) prezidentas Jeanas-Christophe‘as Lagarde‘as.
Euro zona „yra pajėgi susidoroti su pasitikėjimo krize ir galimais spekuliaciniais išpuoliais“, - paaiškėjus referendumo rezultatams sakė Italijos ekonomikos ir finansų ministras Pieras Carlo Padoanas.
„Netikrumas Graikijos ateities klausimu garantuotai sukurs nestabilumą finansinėse rinkose“, - sakė jis išplatintame pranešime, taip pat pabrėždamas, jog Italija jau sulaukė naudos iš „atsigavimo“ ir „mažesnio nei 3 procentų deficito“.
„Ne“ reiškia valiutos perversmą. „Tai yra euro zonos pabaigos pradžia. Buvo pademonstruota, kad narystė Europos Sąjungoje nėra negrįžtama, ir pirmą kartą istorijoje žmonės, palaikomi savo vyriausybės, sukilo prieš šią pragaro mašiną“, - sakė Jeanas-Lucas Laurentas, Piliečių ir respublikonų judėjimo pirmininkas, pridėdamas, jog „būtina prisiminti Europos valstybių nesugebėjimą susitvarkyti su vienos valiutos solidarumu, apribojimais ir tarpusavio priklausomybe“.
„Duokite mums metus pakeisti eurą performuojant dabartinę vieną valiutą į bendrą valiutą“, - taip pat pareiškė jis.
