Vis dažniau vienos ar kitos valstybės valdžia sumano išbandyti cukraus mokestį. Taip siekiama žmones atpratinti nuo gazuotų gėrimų vartojimo ir skatinti sveiką gyvenseną. Nutukimas ir diabetas – auganti tendencija kiekvienoje šalyje. Tačiau tiek dietologai, tiek ekonomistai ir politikai įsitikinę, Lietuvoje šis mokestis veiksmingas nebūtų. Apie tai rašo Ekonomika.lt.
„The Economist“ anksčiau buvo rašyta, kad toks įstatymas Meksikoje pasitvirtino. Dėl didesnių kainų gazuotų gėrimų vartojimas per 2014 metus sumažėjo 1,9 proc., o vandens buteliukuose poreikis išaugo 5,2 proc. Toks įstatymas galioja ir Europoje. Vengrijoje papildomas mokestis įvestas 2011 metais, Prancūzijoje – 2012 metais. Tiesa, buvo ir nepasisekimų. 2013 metais įsivedusi šį mokestį Danija vėliau jį panaikino. Slovėnijos valdžia taip pat žadėjo įvesti didesnį mokestį, bet buvo perkalbėta vaisvandenius gaminančių bendrovių.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pripažįsta, kad cukraus vartojimas Lietuvoje per didelis, bet Meksikos pavyzdys mums per tolimas.
„Meksikoje kokia situacija, mąstysena bei pragyvenimo lygis. Gal ten tam tikras efektas ir yra, bet pas mus tiesiog reikia kalbėtis su žmonėmis apie tai, kokią žalą daro cukrus, vaisvandeniai bei perteklinis nesveikas maistas ir judėjimo stoka. Manau, kad tos priemonės duotų didesnį efektą negu kainos padidinimas, iš ko naudos turėtų kažkas, bet ne visuomenė“, – mano politikas.
Prie kainų priprantama
Jo nuomone, žmonės lengvai suranda pakaitalus pabrangusiems produktams arba įpranta prie didesnės, kainos ir ilgainiui jos nebepastebi.
„Danijos pavyzdys rodo, kad 2-3 mėnesius vartojimas buvo sumažėjęs, tačiau vėliau žmonės priprato prie naujų kainų. Jei tie produktai pabrangtų keliolika centų, žmonės po kelių savaičių būtų prie to pripratę. Tad patys vartotojai nukentėtų dėl to, nes pamirštų, kad įvestas kažkoks mokestis. Kitokios prevencinės priemonės turėtų duoti efektą, pavyzdžiui, švietimas“, – sako A. Matulas.
Ekonomistas Žilvinas Šilėnas taip pat įsitikinęs, kad mokestis nepasiteisintų. Mat Meksikos statistika parado ir tai, kad išaugęs vandens buteliukuose poreikis yra susijęs su kylančiu žmonių gyvenimo lygiu. Danai mums artimesni, tad reiktų reaguoti į jų patirtį.
„Ilgainiui danai pradėjo važinėti į Švediją arba Vokietiją pirkti tas prekes, kurios ten kainuoja be mokesčio. Antra, jei pabrangsta produktai, turintys cukraus ar riebalų, tie žmonės, kurie anksčiau juos pirkdavo, o dabar neišgali – perka pigesnius, o tai nėra garantas, kad skatins sveiką gyvenseną. Toks mokestis gali nesukelti jokio efekto ir nuskriaudžia tuos, kurie turi mažiausias pajamas.“, – tikina ekonomistas.
„Moralė tokio mokesčio būtų tokia: jei turi pinigų, tai gali valgyti, ką nori, jei neturi, valdžia nuspręs už tave. Sakyčiau, labai amoralus dalykas. Taip pat yra technologinė pusė. Gamintojai gali bandyti cukrų kuo nors pakeisti, pavyzdžiui, krakmolu. Klausimas, kas tuomet naudingiau iš sveikatos pusės“, – įvertina Ž. Šilėnas.
Biudžeto nepapildytų
Dietologės Eglės Šinkevičiūtės teigimu, priemonių pažaboti tokių produktų pirkimą reikėjo imtis jau seniai. Tačiau mokestis gali nebūti tinkamiausias variantas.
„Iš patirties matyti, kad pakėlus tabako kainas, alkoholio kainą, kaip vartotojų buvo, jų taip ir bus. Cukringų produktų vartojimas yra vienas iš blogų įpročių. Kad ir kiek tai kainuos, įpratęs prie cukraus žmogus, psichologiškai blogai jausis be jo ir ieškos kokiais kitais būdais pakeisti. Neveltui sakoma, kad cukrus yra baltoji mirtis, o pripratimas yra blogiau už prigimimą. Suformuoti tinkamus įpročius yra labai sunku“, – komentuoja dietologė.
„Moralė tokio mokesčio būtų tokia: jei turi pinigų, tai gali valgyti, ką nori, jei neturi, valdžia nuspręs už tave. Sakyčiau, labai amoralus dalykas. Taip pat yra technologinė pusė. Gamintojai gali bandyti cukrų kuo nors pakeisti, pavyzdžiui, krakmolu. Klausimas, kas tuomet naudingiau iš sveikatos pusės“, – įvertina Ž. Šilėnas.
Ji pamini, kad geros prevencijos pavyzdys – draudžiami greitų užkandžių aparatai mokyklose. Vis dėlto tų produktų yra visuose prekybos centruose ir degalinėse, tad didžiausią žalą padaro marketingas.
„Retai kuomet į priekį bus iškeltas vanduo, bet į priekį iškelti energetiniai gėrimai ir vaisvandeniai ryškiomis etiketėmis. Kuriamos žaismingos, spalvingos reklamos. Jos įsimena ir automatiškai žmogus nuėjęs į parduotuvę perką tą produktą“, – pasakoja E. Šinkevičiūtė.
