Ilinojus - svarbiausias lietuvių telkinys už Lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją. Lietuviai pradėjo keltis į Čikagą XIX a. pabaigoje, kartu su lenkais, vokiečiais, airiais dirbo milžiniškose skerdyklose. Iki Pirmojo pasaulinio karo Čikagoje buvo daugiau lietuvių nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste (1900 m. - 14 000, 1924 m. - jau 80 000).
Pirmojoje straipsnio dalyje supažindinome skaitytojus su pirmosios emigrantų bangos gyvenimo Čikagoje, Ilinojuje pradžia ir pradėjome pasakojimą apie antrosios bangos įsiliejimą į lietuvių bendruomenę. Tęsiame jį ir toliau.
Pietinė Čikaga
Dar toliau į pietus esantys rajonai - jau grynai afroamerikiečių teritorija (kurių mažuma katalikai). Čia lietuvių rajonėliai sunyko seniau. Štai South Chicago baltųjų tebegyvena vos 1,92 %. Tenykštė vienaukštė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (8801 S Saginaw) uždaryta 1986 m., dabar McKinley mokyklos dalis (mokykla, beje, statyta 1953 m. kaip parapinė). Greta - senesnė zakristija, tarp zakristijos ir bažnyčios kunigas laikė gyvūnus.
Panašus likimas ištiko Chicago Heights priemiesčio Šv. Kazmiero bažnyčią (283 E 14th Street, uždaryta 1987 m.) - atrodančią lyg senutėlis istorinis dviaukštis namas, kadaise glaudusią ir mokyklą (anuometė maniera atminimo lentas iškalti akmenyje išsaugojo lietuvišką užrašą). Dabar ją supa tušti sklypai.
Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande (Roseland; vos 0,42 % baltųjų) su įdomiu metaliniu bokšteliu 1989 m. parduota baptistams; pastariesiems rajone irgi nelengva, bažnyčia itin kentėjo nuo vagysčių. Jos bokštas primena Marquette parko Mergelės Marijos gimimo bažnyčios bokštą. Jos autorius - tarpukario Kauno architektas-modernistas Stasys Kudokas (suprojektavęs ir Karininkų ramovę, Kauko laiptus).
Katalikiška tebėra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane (0,56 % baltųjų), 12433 S Halsted St, statyta gotikos įtakotu modernizmu 1959 m. Parapija įsteigta 1913 m. ir 2013 m. šventė šimtmetį, bet su lietuviais ji jau neturi nieko bendro (nors liko katalikiška). Pulmanas kadaise garsėjo pasaulinės reikšmės geležinkelio vagonų fabriku. Šiandieninė pietų Čikaga kaip dieną ir naktis skiriasi nuo anuometės (1900-1915 m., kuomet steigėsi lietuvių parapijos), pramonė žlugusi ~1970 m., kiti ir žmonės.
Kiti Čikagos lietuvių rajonėliai
Čikagoje yra ir daugiau senųjų lietuviškų bažnyčių. 1911 m. įkurtoje Cicero rajono Šv. Antano parapijoje (1510 S 49th St.) tebevyksta lietuviškos mišios (greta angliškų ir ispaniškų). Didžiulis šios bažnyčios pastatas labai įspūdingas, greta - sena mokykla, irgi padabinta lietuviškais užrašais.
Braitono parko rajono lietuviška Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija (2745 W. 44th St.) irgi sena, įkurta 1914 m., bet bažnyčia - modernios architektūros (1963 m.). Rajonas irgi dabar labiau ispanakalbis.
Braiton Parke tebestovi Gedimino stulpais ir Jogailos kryžiais išdabinti Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės namai. Šauliai, kaip ir daug patriotinių bei religinių Lietuvos organizacijų, sovietų buvo uždrausti ir persekiojami, bet tęsė savo veiklą Amerikoje.
Braiton Parke anksčiau buvo ir unikalus Amerikos karo veteranų organizacijos „Amerikos legionas“ (American Legion) 271 skyrius, pavadintas Dariaus-Girėno garbei ir rengęs daug renginių. Daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skyrius tebeveikia, bet narių jau mažiau, o dviaukštis istorinis pastatas (W 44th, prie S Western Ave) dabar naudojamas Way Church bažnyčios.
Tarp Braiton Parko ir Marquette Parko rajonų, prie Geidž Parko (Gage Park) stūkso vienas pagrindinių Čikagos lietuvių objektų: masyvus Lietuvių jaunimo centras, išdabintas stilizuotu Vyčiu (5620 S Claremont Avenue). Jį 1958 m. įkūrė jėzuitai; sovietams Lietuvoje uždarius vienuolynus čia net buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Tai dar vienas Šaltojo karo eros objektas, skirtas kiek tik įmanoma ginti lietuvybę nuo asimiliacijos iki Lietuva bus išlaisvinta. Čia gausu lietuviškų renginių, yra lietuviška koplyčia.
Į Lietuvių jaunimo centrą ilgainiui atsikėlė ir daugybė kitų Amerikos lietuvių institucijų, 1981 m. suformavusios Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą - didžiausią lietuvišką mokslinę organizaciją už Lietuvos ribų. Jame veikia Pasaulio lietuvių archyvas ir kiti archyvai (muzikologijos, medicinos, fotografijų, audio-video, dailės), kuriuose saugomi daugiausiai žymių Amerikos lietuvių, tačiau ir Amerikoje atsidūrę kitų lietuvių darbai. Mokslinę sekciją, leidžiančią knygas ir rengiančią mokymus, sudaro Lituanistikos institutas, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lietuvių genocido tyrimo centras Amerikoje. Yra ir muziejėlių: lietuvių, lietuvių medicinos, Ramovėnų laisvės kovų.
Į Čikagą gyventi kėlėsi ir lietuviai iš Mažosios Lietuvos. Jie steigė kuklias išvaizda liuteronų bažnyčias. Siono liuteronų bažnyčia (įkurta 1910 m., bet perstatyta) tebesiūlo lietuviškas pamaldas Oak Lawn rajone (9000 Menard Avenue).
Čikaga labai ištįsusi ir keli jos priemiesčiai (Geris, Rytų Čikaga) yra jau kitoje valstijoje - Indianoje. Ten irgi yra senos lietuvių bendruomenės.
Lietuvių kapinės pietinėje Čikagoje
Anapilin iškeliavę lietuviai dar nuo prieškario buvo laidojami lietuviškose kapinėse. Didžiausios yra Šv. Kazimiero katalikiškos kapinės, įkurtos 1903 m. pačiuose Čikagos pietuose. Anksčiau lentelė prie jų skelbė „Lietuvių kapinės“, bet 1997 m. ji nuimta. Tai ne pirmas toks veiksmas - 1965 m. kardinolas Kodis išėmė žodį „lietuvių“ iš kapinių pavadinimo, bet anuomet pokario imigrantai sukėlė didžiulį ažiotažą. Tai - tik vienas daugelio panašių epizodų XX a. antros pusės Čikagos lietuvių istorijoje. Štai 1972 m. Čikagos lietuviai net užsakė lėktuvą į Romą idant surengtų protestą Šv. Petro aikštėje prieš pirmosios Komunijos lietuvių vaikams teikimą anglų kalba.
Nuo 1997 m. Šv. Kazimiero kapinėse imti laidoti ir lotynų amerikiečiai - nūnai didžiausia katalikiška Čikagos bendruomenė. Visgi masyvūs lietuviški antkapiai, statyti aštuonis dešimtmečius, nustelbia menkas amerikietiškas plokšteles. Atrodo, kad čia palaidotas ištisas didžiulis miestas ir visur - vien lietuviškos pavardės, kai kurios sutrumpintos, parašytos angliškais rašmenimis. Čionai ilsisi ir tarpukario generolas Povilas Plechavičius, 1949 m. kaip dipukas pasitraukęs į Ameriką. Yra paminklas Romui Kalantai, pastatytas 1972 m. išsyk po susideginimo, sukėlusio Čikagoje didelius protestus už Lietuvos laisvę.
Kitos lietuviškos kapinės rymo greta miškelio jau už oficialių Čikagos ribų, Džastise (Justice). Tai - Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery), ir žodis „lietuvių“ čia tebeišlikęs pavadinime. Jos įkurtos 1911 m., kuomet vietos klebonas nesutiko Šv. Kazimiero kapinėse laidoti lietuvių bendruomenėse aktyviai nedalyvavusių žmonių. Čia yra apie 2 500 kapų, tarp palaidotųjų - prezidentas Kazys Grinius (palaikai 1994 m. perkelti į Lietuvą, bet antkapis liko). Gražūs art nouveau stiliaus paviljonai.
Naujasis lietuvybės centras Lemonte
Būtent čia, pietvakariniuose Čikagos priemiesčiuose, ir yra šiandieninis lietuvių centras. Kita vertus, po Marquette parko sunykimo lietuvių rajono Čikagoje nebeliko - niekur lietuviai nebesudaro bent 5 % procentų gyventojų. Bet motorizuotoje Amerikoje keliasdešimt kilometrų nuvažiuoti - ne kliūtis. 1987 m. Lemonto priemiestyje atidarytas Pasaulio lietuvių centras, kur vyksta įvairūs renginiai, koncertai, Čikagos lietuvių krepšinio lygos varžybos, yra ir sporto, aktų salės, mokykla, J. Matulaičio koplyčia. Į pietvakarius nuo Čikagos įsikūręs ir lietuviškas restoranas Grand Duke, pakeitęs uždarytuosius Marquette parko ir Bridžporto rajonuose.
Antrajame pagal dydį mieste Midway oro uoste netoli nuo kurio istoriškai koncentravosi lietuvių bendruomenės, 1993 m. atidengta atminimo lenta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui, 2008 m. sugrąžinta po rekonstrukcijos.
