Nejaugi tai ne sapnas? Ne svajonė,
Viliojusi... dar vakar be vilties?!
Nejau vergijoj slėgusi dejonė
Dabar tik sapnas? Šmėkla praeities?..
Likimą aukštą, Viešpatie, mums skyrei:
Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais!
Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai,
Laisvais išvedę šalį vieškeliais!
Šeštadienio popietę Portlando Lietuvių Bendruomenė turėjo progą vėl susiburti kartu ir dar kartą paminėti gražią šventę – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines. Šiemet ši šventė ypatinga dar ir tuo, kad ji sutampa su Lietuvos, kaip Nepriklausomos valstybės, pripažinimo pasauliniu mastu 100-osiomis metinėmis.
Prieš 32 metus pasirašytas Nepriklausomybės aktas mus išvadavo iš okupanto rankų ir atvėrė kelią į laisvą Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Demokratišką šalį, kurią kiekvienas galime kurti savo darbais ir idėjomis.
Kovo 11-oji, Lietuvoje jau tapusi laisvės ir atgimimo simboliu, šiemet kitokia. Ji dar pilnesnė laisvės, vienybės, susitelkimo ir ryžto. Ji pilna vertybių, dėl kurių šiandien į kovą su agresoriumi stoja Nepriklausoma Ukraina. Beprecedentė agresija, sudrebinusi visą demokratišką pasaulį, primena, kad negalime pasitikėti diktatorių režimais ir jų valdomais gamtos ištekliais.
Bendruomenės Valdybos Pirmininkė Giedrė Babarskienė pasveikino visus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, trumpai pristatė šventinę programą. Vakaras prasidėjo Brett Bolstad giedamu Jungtinių Amerikos Valstijų himnu bei visų sugiedota Tautiška Giesme, po kurios sekė Portland’o Lietuvių Bendruomenės Garbės konsulo Randy Miller sveikinimo kalba, kurioje netrūko šiltų žodžių Lietuvai, galinčiai save drąsiai vadinti pirmuoju Laisvės šaukliu, arba pirmąja laisva kregžde, ištrūkusia iš nuožmių Sovietų Sąjungos gniaužtų... Garbės konsulas ne veltui myli ir gerbia laisvą Lietuvą - jo paties genealogijos šaknys siekia mūsų gimtinę, nes Randy Miller senelė yra gimusi Vilniuje...
Vakaro svečius ir dalyvius pasveikino Estijos Bendruomenės Pirmininkas Kalev Sepp ir Latvijos Bendruomenės atstovas Pauls Toutonghi. Abu pranešėjai pasidžiaugė visų trijų Baltijos tautų iškovota laisve ir išreiškė savo solidarumą Ukrainai, kuriai iškilo grėsmė dar kartą tapti okupuotai Rusijos agresoriaus.
Leonidas Donskis yra sakęs, kad laisvė - tai egzaminas ir jos turi nusipelnyti. Šiandien šis egzaminas labai sunkus, tačiau mes jį išlaikysime. Išlaikys ir mūsų broliai bei sesės ukrainiečiai. Darbais ir pagalba ginkime mūsų ir ukrainiečių laisvę.
Lietuvos kelias į laisvę nebuvo lengvas: daugelį kartų ji ėjo iš vieno agresyvaus užpuoliko, arba galingesnio kaimyno, rankų į kitas rankas, negailestingi karai per visą Lietuvos istoriją nusinešė šimtus tūkstančių kovotojų už Lietuvos laisvę ir nekaltų civilių žmonių gyvybių... Amžina šlovė jiems!..
Apie tai labai išsamiai ir vaizdžiai papasakojo buvęs ilgametis Portlando Lietuvių Bendruomenės Pirmininkas Vilius Žalpys. Jo sukurto video filmo dėka labai aiškiai išvydome, kaip keitėsi Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, teritorijos ribos pastarųjų keleto šimtmečių laikotarpiu. Išgirdome įdomių faktų, kad pirmosios valstybės, pripažinusios Lietuvą De Facto ir De Jure, buvo: Vokietija, Švedija, Japonija, Norvegija, Anglija, Suomija, Latvija, Prancūzija, Lenkija, Sovietų Rusija, Estija, Argentina, Meksika. Beje, Amerika šiam žingsniui ryžosi tik bene 20-oji...
Na, o po rimtosios vakaro dalies, kai tylos minute pagerbėme neseniai iškeliavusius Anapilin mūsų bendruomenės narius bei žuvusius už Ukrainos laisvę, sekė linksmesnė, poezijos ir muzikos prisodrinta dalis... Ir vėl visų širdis džiugino Portlando Lietuvių Bendruomenės Lituanistinės Mokyklėlės „Atžalynas“ vaikučių paruošta programėlė: liejosi gerai visiems pažįstamų poetų, Laisvės šauklių: Maironio, B.Brazdžionio, J.Marcinkevičiaus, A.Venclovos ir kitų eilės, skambėjo nuostabios šiuolaikinių kompozitorių ir autentiškos liaudies dainos apie Laisvę, Tėvynę Lietuvą, kareivėlius, besiruošiančius į didį karą jos ginti...
Nuoširdžiai dėkojame Lituanistinės mokyklėlės mokytojoms Laimutei Kazlauskaitei-Meurer, Kristinai Kupčiūnienei ir direktorei Ernestai Ingelevičiūtei-Bolstad bei vaikučių tėveliams už jų triūsą, ruošiant vaikučius šventinei programai. Jūs – tiesiog nuostabūs: juk kiek daug reikia meilės ir pasišventimo, kad per tokį trumpą laiką padėtumėt jiems išmokti ilgiausius eilėraščių bei dainelių tekstus!..
O vakaro pabaigoje visų laukė gardžiausiais kvapais viliojantis vaišių stalas: paragavę tradicinių lietuviškų patiekalų – kugelio, silkutės, keptos naminės duonelės, mėsos suktinukų, maltinukų, šaltienos, įvairiausių mišrainių, dar turėjom progą pasmaguriauti lietuvišku šakočiu, medaus tortu, varškės pyragu ir kitais gardumynais...
Ir aš ten buvau, alų-midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...
Gražina Kazilienė, Portlando Lietuvių Bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene
Vaidos Žievienės nuotraukos
