Apie bitkoinus dabar rašoma kone visur, tačiau daugeliui vis dar kyla klausimų apie šią skaitmeninę valiutą. Prieš pradedant į juos atsakyti, noriu pabrėžti vieną dalyką – investavimas į kriptovaliutas yra labai rizikingas, ir ši rinka yra praktiškai nereguliuojama. Investuokite į bitkoinus tik tuo atveju, jeigu nebijote netekti visos investicijos.
Bitkoinų istorija
Bitkoinas yra pirmoji tikra kriptovaliuta – skaitmeninė priemonė, kuri yra apsaugota kriptografijos ir gali būti naudojama kaip valiuta. Ji tapo prieinama visuomenei 2009 metais. Anonimas pseudonimu „Satoshi Nakamoto“ – asmuo arba grupė, kurių tikroji tapatybė iki šiol nežinoma – išvystė bitkoiną su tikslu sukurti „naują elektroninę mokėjimo priemonę“, kuri būtų „visiškai decentralizuota, be jokio serverio ar centrinės kontrolės“. 2010 m. vienas žmogus pirmą kartą juos panaudojo, kad nusipirktų dvi picas už 10 000 bitkoinų. Tikiuosi, kad pica buvo skani, nes jeigu tas žmogus būtų pasilikęs tuos bitkoinus, šiandien jie būtų verti daugiau nei $100 milijonų. 2011-aisiais Nakamoto pasidalijo bitkoinų programiniu kodu ir domenais su bitkoinų bendruomene ir nuo to laiko apie jį nieko nėra žinoma.
Kas iš tikrųjų yra bitkoinas?
Kadangi tai yra skaitmeninė valiuta, ji neturi nukaldintų monetų ar išspausdintų kupiūrų. Nėra jokios vyriausybės, finansinės institucijos ar kitos vadovybės, kuri ją kontroliuotų, tad ji yra decentralizuota. Visi bitkoinų savininkai sistemoje yra anonimai – nėra jokių sąskaitų numerių, pavardžių, socialinio draudimo numerių ar kitų identifikacijos priemonių, kurios susietų bitkoinus su jų savininkais, o pardavėjai ir pirkėjai yra sujungiami per „blockchain“ technologiją ir šifruotus internetinius raktus.
Kaip „kasami“ bitkoinai?
Žmonės – tiksliau, nepaprastai galingi ir daug energijos reikalaujantys kompiuteriai – „kasa“ bitkoinus, kad sukurtų jų daugiau. Šiuo metu egzistuoja maždaug 16 mln. bitkoinų ir lieka tik 5 mln. „neiškastų“ bitkoinų, nes jų kūrėjai apribojo šios kriptovaliutos kiekį iki 21 mln. Kiekvienas bitkoinas gali būti padalintas į mažesnes dalis, iš kurių mažiausia yra milijoninė bitkoino dalis, vadinama „Satoshi“, pagal Satoshi Nakamoto. „Kasimo“ procesas susideda iš kompiuterių atliekamo nepaprastai sudėtingų matematinių lygčių sprendimo, kurios laikui bėgant darosi vis sunkesnės. Kas kartą, kai išsprendžiama tokia lygtis, atsirakina vienas bitkoino blokas ir kompiuterio savininkas gauna naują bitkoiną. Vartotojas susikuria specialų adresą, į kurį gauna savo iškastus bitkoinus, panašų į virtualią anoniminę pašto dėžutę, kurią sudaro 27-34 skaičių ir raidžių seka.
Kam jie naudojami?
Be bitkoinų „kasimo“, yra ir kitų būdų jų užsidirbti. Pirma, galite priimti bitkoinus kaip mokėjimo būdą už jūsų prekes ar paslaugas. Taip pat galite keistis bitkoinais per tokius portalus kaip www.coinbase.com. Kai jau turite bitkoinų, yra būdų juos skolinti ir gauti palūkanas. Dar daugiau, galite išsikeisti tradicinę valiutą į bitkoinus specialiose biržose, kurių didžiausia yra Japonijoje veikianti „Mt. Gox“, per kurią vyksta 70 proc. bitkoinų keitimų. Apskritai yra daugiau nei 100 000 prekybininkų, priimančių bitkoinus kaip mokėjimo būdą, įskaitant Overstock.com.
Kokia yra rizika?
Su bitkoinais susijusi rizika yra tokia pat didelė kaip ir jų galimybės. Kadangi jų niekas nekontroliuoja, gali būti sunku išspręsti problemas, jeigu bitkoinai yra pavagiami ar kitokiu būdu prarandami. 2014 m. „Mr. Gox“ trumpam atsijungė nuo interneto ir visiems laikams prarado 850 000 bitkoinų. Kadangi bitkoinai yra palyginti naujas dalykas, yra labai daug nežinomųjų ir jų vertė gali smarkiai nukristi ar pakilti vos per vieną dieną.
Bernardas Marras yra geriausiai parduodamų knygų autorius ir oratorius. Naujausia jo knyga yra „Data Strategy“.
