Pirmoji šalies ponia Michelle Obama per Filadelfijoje vykusią Demokratų nacionalinę konvenciją paskelbė, kad Baltieji rūmai, kuriuos ji ir prezidentas Barackas Obama savo namais vadina nuo 2009 metų, buvo pastatyti vergų. Ji sakė, kad Baltieji rūmai, Amerikos prezidentinė rezidencija, yra simbolis to, kaip smarkiai šalis pasikeitė nuo XVIII a., ypač dabar, kai juose gyvena juodaodžių šeima.
„Aš kiekvieną rytą pabundu name, kurį pastatė vergai, - savo kalbą pradėjo ponia Obama. – Aš matau, kaip mano dukterys, dvi gražios, protingos, juodaodės jaunos moterys, žaidžia su savo šunimis Baltųjų rūmų kieme. O dabar, Hillary Clinton dėka, mano dukterys – ir visų mūsų sūnūs ir dukros – kaip savaime suprantamą dalyką gali priimti tai, kad moteris turi galimybę tapti Jungtinių Valstijų prezidente. Taigi, niekam neleiskite jums sakyti, kad ši šalis nėra puiki ir kad kažkodėl mums ją reikia vėl tokia padaryti, nes ši šalis yra puikiausia visoje Žemėje.“
Tai jau ne pirmas kartas, kai prezidentienė kalba apie vergų indėlį statant Baltuosius rūmus – panašią kalbą ji anksčiau šiais metais pasakė Niujorko Sičio koledže. Vis dėlto, tai yra pirmas kartas, kai ji apie tai kalba nacionaliniu mastu.
Ir istorikai bei Baltųjų rūmų statymą tyrinėję specialistai su ja sutinka – vergai iš tiesų buvo naudojami atliekant Baltųjų rūmų išorės ir vidaus statymo darbus, kai jie prasidėjo 1792 m. ir tęsėsi iki 1800 m. Prezidentas Džordžas Vašingtonas pats pasirinko vietą Baltiesiems rūmams 1791 m., o dar po metų dalyvavo pamatinio akmens padėjimo ceremonijoje. Tuo metu Vašingtonas šaliai vadovavo iš Filadelfijos. Beje, įdomu tai, kad kai 1800 m. naujasis šalies prezidentas Džonas Adamsas atvyko gyventi į rezidenciją, ji buvo vadinama Vadovų rūmais. Pastatas tik vėliau pervadintas Baltaisiais rūmais.
Iš pradžių buvo planuojama darbams pasitelkti imigrantus darbininkus iš Europos, daugiausia iš Airijos, Škotijos ir kitų šalių, tačiau neradus pakankamai žmonių, darbų vadovai atsigręžė į afroamerikiečius, tiek laisvus, tiek vergus, kurie ir atliko didžiąją dalį statymo darbų. Juodaodžiai prisidėjo statant ne tik Baltuosius rūmus, bet ir Jungtinių Valstijų Kapitolijų bei kitus ankstyvuosius vyriausybinius pastatus.
Žurnalistas ir knygos „Nematomi: Nepapasakota afroamerikiečių vergų Baltuosiuose rūmuose istorija“ autorius Jesse‘is Hollandas sako, kad dauguma žmonių niekada nepagalvoja, kaip buvo statomi Prezidento rūmai ir kiti svarbūs federaliniai pastatai.
„Kai pagalvoji, tai gana akivaizdu: Baltieji rūmai yra neoklasikinis pastatas, pastatytas šalies pietuose vergovės laikotarpiu, ir dauguma to laikotarpio pietuose pastatytų rūmų naudojo vergų darbą“, - teigia jis.
„Mes, amerikiečiai, sukūrėme mūsų šalies mitą ir dažniausiai nenorime žiūrėti už jo ribų“, - pridūrė jis.
Baltųjų rūmų istorinė asociacija, kurios tikslas yra šviesti lankytojus apie pastato istoriją, šiai temai skiria dalį savo internetinės svetainės. „Į vergiją patraukti žmonės skaldė ir apdirbo akmenis, kurie vėliau buvo nušlifuoti ir Škotijos akmenkalių panaudoti statyti Prezidento rūmų sienoms“, - rašo istorikai.
Žurnalistas ir knygos „Nematomi: Nepapasakota afroamerikiečių vergų Baltuosiuose rūmuose istorija“ autorius Jesse‘is Hollandas sako, kad dauguma žmonių niekada nepagalvoja, kaip buvo statomi Prezidento rūmai ir kiti svarbūs federaliniai pastatai.
Turimi to laikotarpio laiškai, parašyti už šalies sostinės pastatų statymo darbus atsakingos komisijos, taip pat atskleidžia, kad vergai buvo nuomojami iš netoliese esančių Merilando ir Virdžinijos plantacijų. Pierre‘ui L'Enfantui komisijos atsiųstas laiškas įsako jam pasamdyti „gerai dirbančių negrų metiniam kontraktui“ Kapitolijaus ir Prezidento rūmų statybos darbams. Vergai taip pat buvo naudojami akmenų skaldyklose, kur buvo kasamas molis plytoms, atskleidžia vieno laikraščio reklama, ieškanti „šešiasdešimties stiprių, aktyvių negrų vyrų, kuriems bus mokamas geras atlygis ir kurie bus gerai maitinami“.
Baltųjų rūmų architektas Jamesas Hobanas taip pat naudojo vergus pastato apdailos darbams, atskleidžia istoriniai dokumentai. Hobano asmeniniai vergai prisijungė prie airių dailidžių, kurie jau dirbo Baltųjų rūmų viduje. Vergai buvo pasamdyti oficialiai ir gaudavo atlyginimą. Situacija pasikeitė 1802 m., kai vyriausybė liovėsi samdžiusi vergus. Tiesa, jos kontraktininkams vergų darbo naudoti nebuvo draudžiama.
