Naujienų agentūra BNS trečiadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi. Paaiškėjo, kad STT agentai slapta klausėsi visų svarbiausių naujienos agentūros BNS žurnalistų, išskyrus sporto skyriaus, pokalbių telefonu. Taip pat STT klausėsi keturių prezidentūros darbuotojų.
Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu. Ši byla buvo pradėta po to, kai BNS paskelbė gavusi ir paviešino Valstybės saugumo departamento slaptą pažymą apie prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę rengiamą informacinę provokaciją.
Grėsmė demokratijai ir žiniasklaidos laisvei
„Žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje“, – teigiama BNS pranešime spaudai.
Naujienų agentūros BNS vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, galėjo sukelti grėsmę atskleisti konfidencialius informacijos šaltinius ir be pagrindo pažeidė BNS darbuotojų privatumą.
Apie slaptus tyrimo veiksmus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras naujienų agentūrą BNS informavo pirmadienį.
Pokalbių klausymąsi sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų svarstoma skųsti Vilniaus apygardos teismui.
Klausė ir keturių prezidentūros darbuotojų
Tuo tarpu prezidentės Dalios Grybauskaitės Spaudos tarnyba žurnalistus informavo gavusi prokuratūros raštą, kuriame nurodyta, kad buvo pasiklausoma keturių prezidentūros darbuotojų.
Prezidentė D.Grybauskaitė, anot Spaudos tarnybos, neigiamai vertina prieš BNS žurnalistus taikytas sankcijas.
„Reaguodama į neadekvačias žiniasklaidai taikytas persekiojimo priemones prezidentė jau 2013 m. lapkričio 14 d. pateikė įstatymo pataisas, kurios sugriežtina procesinių veiksmų prieš žurnalistus atlikimo reikalavimus ir padidina žiniasklaidos laisvės apsaugą. Nors prezidentė siūlė jas Seimui nagrinėti ypatingos skubos tvarka, pataisos dar nėra priimtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Prezidentės pataisoms pritarė tik šiandien“, – rašoma prezidentės Spaudos tarnybos atsakyme.
Taip pat Spaudos tarnyba primena, kad metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, kad teisėsauga turi pradėti dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius, žmogaus teises pažeidžiančius persekiojimo metodus. Teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų.
Prokuratūra ramina: viskas gerai
Generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis, komentuodamas kilusį susirūpinimą spaudos laisvės klausimais, patikina, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl šių priemonių taikymo, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo vadovautis įstatymu, proporcingumo ir teisėtumo principais.
„Suprasdamas, kokie jautrūs ir svarbūs demokratinėje visuomenėje yra žurnalistų nepriklausomumo ir laisvės principai, noriu pabrėžti, kad teisėsaugos institucijos tokių asmenų atžvilgiu taikydamos prievartos priemones turėtų itin kruopščiai pasverti jų proporcingumą ir jas taikyti tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų“, – pabrėžia D. Raulušaitis.
Prokuratūra nurodo, kad, vadovaujantis baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais įstatymais, daugelis neviešo pobūdžio prievartos priemonių gali būti taikomos tik esant atitinkamiems teismų sprendimams, kurie gali būti skundžiami aukštesniems teismams.
„Asmuo, kurio atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, visuomet apie tai yra informuojamas, iškart kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Jei tokiomis priemonėmis gauti duomenys prokurorų ir tyrėjų sprendimu nėra reikšmingi tyrimui – jie nedelsiant sunaikinami. Duomenys, kurie yra reikšmingi tyrimui tampa ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, o bylą perdavus teismui, jų surinkimo teisėtumo klausimas sprendžiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu“, – teigia prokuratūra.
Tuo tarpu pats tyrimui vadovaujantis prokuroras Gintas Ivanauskas sakė, kad motyvai, kuriais remiantis buvo paprašyta leisti klausytis 17 žurnalistų pokalbių telefonu, tikrai bus paaiškinti. Tiesa, ne dabar ir ne telefonu.
„Šiuo momentu tikrai motyvų neišdėstysiu, o šiaip visais klausimais į Komunikacijos skyrių galite kreiptis“, – baigė pokalbį jis.
Įtarimai – prezidentės atstovei spaudai
Ikiteisminis tyrimas pernai buvo pradėtas, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių provokacijų.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo pareikšti prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Viena žurnalistė į apklausą buvo demonstratyviai išvesta iš darbo vietos Seime.
Tuomet kilo didelis skandalas. Šalies vadovai bei žinomi politikai pareiškė, kad STT ir prokurorų veiksmai prieš BNS žurnalistus buvo neadekvatūs. Prezidentė D.Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ėmė siūlyti įstatymų pataisas, kurios užtikrintų žurnalistų teisę neišduoti savo informacijos šaltinio, tačiau tos pataisos įstrigo Seime.
Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.
Kas leido klausytis pokalbių?
Vilniaus apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė atskleidė, kad sankciją klausytis 17 žurnalistų pokalbių išdavė teisėja Lidija Valentukonytė.
Įdomu tai, kad buvo leista klausytis beveik visų BNS skyrių, išskyrus sporto, žurnalistų bei trijų jau kurį laiką nebedirbančių naujienų agentūroje žmonių pokalbių. Tiesa, buvusio BNS vadovo Artūro Račo pareigūnai nesiklausė.
Prokuratūra rašte BNS nenurodo, kiek laiko kurio žurnalisto pokalbių buvo klausomasi. Tai jie gali išsiaiškinti tik kiekvienas asmeniškai.
Iki šiol visas sankcijas dėl kratų ir VSD pažymos paviešinimo byloje išduodavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, kuris buvo atsidūręs skandalo centre, kai teismo salėje paleido per Europolo koordinuotą operaciją Vilniuje sulaikytą vieną Rusijos mafijos vadeivų Givį Gordeladzę, kuris po to dingo.
Po šio skandalo G.Viederis buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą, tačiau po dviejų valandų jį atsiėmė.
D.Petrošius: „Skaičius įspūdingas“
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos, anksčiau tyrusios žurnalistų pokalbių pasiklausymo problemą, pirmininkas Darius Petrošius teigė, kad BNS žurnalistų pasiklausymo mastas stulbina.
„Skaičius iš tiesų įspūdingas. Kol kas negalima užtikrintai tvirtinti, kad tai tikrai nepagrįsta, reikia žiūrėti konkrečiai, kodėl kiekvieno asmens buvo klausomasi ir ar tokios priemonės tikrai buvo reikalingos. Ar reikėjo klausyt 17, ar 10, ar 5, aš negaliu pasakyti. Šiaip 17 yra iš tikrųjų daug“, – sakė jis.
D.Petrošius pažymėjo, kad anksčiau Seimo komisija jau bandė aiškintis, kokiu mastu Lietuvoje gali būti pasiklausoma žurnalistų pokalbių, tačiau tyrimas tuomet baigėsi beveik niekuo – konkrečių faktų nebuvo nustatyta.
„Tuomet tirtas Kriminalinės žvalgybos pasiklausymas, o šie žurnalistai, kaip suprantu, buvo pasiklausomi ne jos, o pagal baudžiamąjį procesą, nes byla buvo pradėta. Čia yra ta sfera, ta pilkoji zona, kurios apskritai niekas nekontroliuoja“, – sakė jis.
D.Petrošius pažymi, kad pokalbių pasiklausymas yra kraštutinė priemonė. „Labai gaila, bet atrodo, kad šiandien specialiosios tarnybos yra nuėjusios lengviausiu keliu ir pasiklausymo prašo bet kuriuo atveju. Galų gale prieiname prie to, kad ta sankcija išvis neduoda rezultato, nes kai pasiklausymas tampa masinis, visi pradeda saugotis“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
D.Petrošiaus vadovaujama komisija trečiadienį buvo iš anksto suplanavusi vykti į STT pasikalbėti apie juodojo viceministrų sąrašo atsiradimą. Taip pat bus klausiama, ar dėl sąraše minimų pavardžių paviešinimo neturėtų būti pradėtas panašus tyrimas, koks vykdomas dėl VSD pažymos paviešinimo.
Buvęs STT vadovas V.Junokas negali patikėti
Buvęs STT vadovas Valentinas Junokas, išgirdęs apie tai, kad buvusi jo darbovietė gavo sankciją pasiklausyti 17 žurnalistų pokalbių, nepatikėjo, kad taip galėjo nutikti.
„Nemanau, kad taip galėjo nutikti. Ypač, kad pradėtų klausyti šitiek žiniasklaidos atstovų. Tuo labiau kad čia būtų reikalingi superpagrindai ir visa kita. Čia kažkas ne iš tos operos. Kažkokie čia, atsiprašant, paistalai. Negali būti tokių dalykų“, – negalėjo patikėti V.Junokas.
Paaiškinus jam, kad 17 pavardžių yra nurodyta prokuratūros rašte, buvęs STT vadovas kiek surimtėjo.
„Jei tai buvo daroma, tai tikrai pagal įstatymus, pagal sankcijas visas. Ypač jei žurnalistų. Bet šiaip apie tokį kiekį negali būti nė kalbos. Sveiko proto žmogus tokių dalykų nesankcionuos. Čia kažkas juokingo. Tiek žiniasklaidos atstovų niekada niekas neklausė ir neprašė leisti klausyti“, – tikino V.Junokas.
