Režisavo: Denis Villeneuve. Vaidina: Amy Adams, Jeremy Renner, Forest Whitaker

Ar esate tas mokslinės fantastikos gerbėjas, kuris tiesiog dievina filmus, kur jau pirmuosiuose kadruose ateiviai nukreipia savo mirties spindulius į Niujorką, tačiau atsiranda herojus, kuris pats viena išgelbsti visatą, to proceso metu nepamiršdamas laidyti juokelių?

Pagaliau sukurtas filmas apie ateivius, skirtas nebūtinai jums. Tai pasakojimas, kuriame „herojai“ yra akademikai, o blogiukai – į viską smurtu pasirengę reaguoti kareiviai. Tai filmas, kurio pagrindinės temos yra kalba ir pats laikas. Taigi, ne visai „Nepriklausomybės diena 3“. Ir tai yra pagrindas nuoširdžiam džiaugsmui.

„Atvykimo“ scenarijus nėra naujas – žmonijos ir nežemiškų gyvybės formų susidūrimus kinas pasakoja praktiškai nuo pat savo ištakų. Mes smalsaujame, diskutuojame, užduodame klausimus, skaitome ir rašome apie tai. Gimsta serialai ir net mitai apie įvairias vietas Žemėje. Vieni aiškina, kad tai jau įvyko, bet tam neturime tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų.

Kadangi Holivudas yra Holivudas, tai dauguma jo kontakto istorijų yra kupinos pavojaus, vaizduoja invaziją, mūšį ir destrukciją. Net tokie klasikos galiūnai kaip „How the Earth Stood Still“ kalba apie sunaikinimo grėsmę. Tikra retenybė, kad šios temos filmui būtų pasirenkamas nuosaikus ir atidus tonas, praktiškai niekada ekrane nestebime realistiško tyrinėjimo, kaip iš tikrųjų galėtų rutuliotis toks scenarijus ir kaip žmonija reaguotų, jei „lankytojai“ taip skirtųsi nuo mūsų, kad kiltų milžiniškos kliūtys komunikacijai. „Atvykimas“ yra puikaus kino patirtis, priverčianti žiūrovus mąstyti ir sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta ekrane. Tai malonus nukrypimas nuo populiariojo kino normų, o jei juosta sulauks finansinės sėkmės, ji visam laikui liks puikiu pavyzdžiu kino pramonei, kad vis dėlto nebūtina kiekvieno filmo sukvailinti ir suprimityvinti, kad tik įtiktum abejingai, išsiblaškiusiai ir visko persisotinusiai miniai.

Ir nors turi šiokių tokių scenarijaus spragų, „Atvykimas“ yra itin gražiai nufilmuotas ir meistriškai suvaidintas kosmoso amžiaus nuotykis, primenantis „Interstellar“, „Contact“ ir netgi „Close Encounters“.

Juosta prasideda nuo netikėto milžiniško erdvėlaivio apsilankymo Žemės atmosferoje. Kas jame? Būtybės su septyniais čiuptuvais, rašančios savo pačių rašalu ir „kalbančios“ kaip kuprotieji banginiai. Natūralu, kad pirma iškyla klausimas, kas tai – karinis įsiveržimas ar taiki diplomatinė misija?

Kadangi tai optimistinis filmas, jo herojai nepuola raketomis apšaudyti šių lankytojų. Vietoj to, vyriausybė paskiria lingvistę ir matematiką, kad šie pabandytų atrasti būdą susikalbėti su šiais ateiviais.

Mokslininkus vaidina Amy Adams ir Jeremy Renneris, o šis pasirinkimas tiesiog puikus. Renneris savo personažui suteikia naujų, paties aktoriaus vaidmenims nebūtinai būdingų spalvų, o Adams yra stulbinanti ir demonstruojanti platų emocinį diapazoną, kai baimę akimirksniu keičia smalsumas, nuostaba, ir vėl grįžtama prie baimės – kartais tai įvyksta tame pačiame sakinyje.

Filmas sukurtas pagal 1998 metų „Nebula“ prizu apdovanotą Tedo Chiango apsakymą „The Story of Your Life“, kuris iš pradžių gali pasirodyti kaip kūrinys, kurio į ekraną perkelti neįmanoma. Tačiau režisierius Denisas Villeneuve’as ir scenarijaus autorius Ericas Heissereris atranda būdą tai padaryti, o kartu ir išlaikyti esmines originalaus kūrinio temas apie laiką, determinizmą ir kalbą. Filmas sugeba analizuoti rašytinės ir šnekamosios kalbos subtilybes ir skirtumus taip, kad tai yra ne tik labai aišku ir suprantama, bet ir nepaprastai įdomu.

Tikriausiai galima išvardinti vos keturis filmus apie susidūrimą su kitomis gyvybės formomis, sukurtus per 40 metų, kurie išsiskiria savo intelektualiu ir unikaliu požiūriu į temą - „Close Encounters of the Third Kind“, „The Abyss (Director’s Cut)“, „Contact“ ir „Interstellar“. Spielbergas, Cameronas, Zemeckis ir Nolanas – nebloga draugija, į kurią drąsiai įsirašo ir iš prancūzakalbės Kanados dalies kilęs Villeneuve‘as.

Juostoje neišgirsite uždegančios ir įkvepiančios Billo Pullmano kalbos ir neišvysite karinės pergalės. Filmas išsisprendžia visai kitaip. Ir nors „Atvykimas“ yra apie susidūrimą su nežemiškomis būtybėmis, jis kur kas daugiau pasako mums apie žmogiškąją nei ateivišką patirtį. Tai iš tiesų graži, įtraukianti ir galinga juosta, kuri neabejotinai atsiduria tarp šių metų geriausių filmų.