Kodėl mes neiname balsuoti? Kokia priežastis?
O gal vis tik visa esmė slypi mumyse? Juk mes maloniai sutinkame, kad kažkoks valdininkas pasiima sau visą valdžią, o mes su džiaugsmu atsisakome savo teisių. Atsižadėjus savo teisių, mes taip pat atsisakome atsakomybės. Ir kada sakome: na ir tegul tas valdininkas viską daro, tegul jis viską valdo, o tai reiškia, kad mes patys nenorime nieko daryti. Mes nuimame nuo savęs atsakomybę už šalį, už šeimą, už mūsų vaikų ir anūkų likimą. Ir taip su malonumu atiduodame visų likimą į kažkieno kito rankas.
Vadinasi, mes taip išauklėti! Mes prie to pripratinti! Ir todėl mes patys sau atleidžiame šį moralinį šaltį, dvasinį skurdą. Ir tai ne tik todėl, kad mes nusiėmėme nuo savęs visą atsakomybę už šalies likimą, bet ir todėl, kad mumyse neliko moralinių garbės principų. Mes nenorime to pripažinti, nenorime apie tai susimąstyti, nes tai reikalauja protinių pastangų pažvelgti visiškai kitaip ir į dabartį, ir į praeitį.
Oi kaip tingime, oi kaip nenorime prisiimti sau atsakomybės. Prabėgus daugeliui metų, mes guodžiame save, kad vis tik reikėjo eiti balsuoti.
Ir tai visai ne ginčas ar reikėjo eiti balsuoti, ar ne, o pamąstymas apie praėjusį laikotarpį, apie tai, kad reikia mokintis iš praeities klaidų. Nereikia pirštu rodyti į visus aplinkinius ir sakyti, kad jie kalti dėl visų mūsų bėdų. Pirmiausiai atsigręžkime į save ir pklauskime: o ką gi aš nuveikiau dėl savo šalies, vaikų ir anūkų gerovės?
Eiti ar neiti? Kas aš? Skuduras, kurį spardyti gali kiekvienas, ar išdidus ir dvasingas žemės gyventojas!
Ar jūs iš tikrųjų susigaudote tame, kas yra akivaizdu? Ar jus užprogramavo tam, kad priimtumėte kažkieno tai sugalvotų įvykių versiją?
Teisė balsuoti, tai ne tik privilegija, tai visų pirma pilietinė pareiga, pilietinė atsakomybė.
Ar jūs atliekate savo pareigą prieš šalį, šeimą, vaikus ir anūkus?
Pagarbiai, Romualdas Grimalis, Plainfield, IL