Nors vieni ir žiemą nešiojasi gertuves su vandeniu, kurį nuolat gurkšnoja, kiti net per vasaros karščius užmiršta atsivėsinti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad nors išgerti rekomenduojamo vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą (o per didelius karščius ar sunkiai dirbant – dar daugiau), dažnai žmonės jo išgeria mažiau. Vieni teisinasi, kad skysčių gauna su maistu, kiti skundžiasi, kad tyras vanduo jiems tiesiog neskanus.tačiau labai nesudėtinga skaninti vandenį žolelėmis, daržovėmis ir vaisiais – tokio vandens šiltą vasaros dieną norėsis atsigerti net vaikams, o ypač jei turėsite vėsią temperatūrą palaikančią gertuvę.

Sveikatai palankios mitybos piramidėje – 8 stiklinės vandens

Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, mūsų organizme visos cheminės reakcijos vyksta skystoje terpėje, tad vanduo gyvybiškai būtinas: „Rekomenduojamo vandens kiekio skaičiai parai įvairiuose moksliniuose šaltiniuose nėra vienodi: skiriasi dažniausiai dėl to, kad kalbama ne tik apie vandenį, bet ir kitus skysčius: sultis, arbatą, sriubą, net vandeningus vaisius ir daržoves. Dažnai žmonės būna linkę išgerti mažiau vandens, aiškindami, kad skysčių gauna su maistu, tačiau iš gydytojos dietologės praktikos pastebiu, kad žmonės su maistu tikrai pakankami vandens negauna.“

Mūsų kūnuose yra apie 70 procentų vandens, kuris itin svarbus gyvybei palaikyti. „Ne veltui sveikatai palankios mitybos piramidėje yra pažymėtos aštuonios stiklinės vandens, kaip rekomenduojamas išgerti vandens kiekis. Pats paprasčiausias būdas paskaičiuoti, kiek vandens jums reikia išgerti, yra pagal ūgį: kiekvienam jo centimetrui – po 10 mililitrų. Tad jei jūsų ūgis yra 170 cm, per parą reikėtų išgerti 1,7 litro vandens. Į šį vandens kiekį galima įskaičiuoti žolelių nuovirus ir labai silpnas arbatas. Be to, gerti vandenį, o ne saldžius gėrimus ar sultis nuo mažens vaikus turėtų skatinti tėvai“, – pastebi gydytoja dietologė.

Nors karštomis dienomis norisi atsigaivinti lediniu vandeniu, to daryti nerekomenduojama. „Geriausia gerti kambario temperatūros ar vos vėsesnį vandenį. Toks nesaldintas vanduo geriausiai malšina troškulį, bet pagurkšnoti vandens reikia ir tuomet, kai dar troškulio nejaučiate. O jei per karščius gausiai prakaituojate, prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, todėl dalį išgeriamo vandens pakeiskite didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu“, – pataria E. Gavelienė.

Kuo paskaninti vandenį

Atėjus vasarai ir atsirandant vis daugiau šviežio derliaus vaisių bei uogų, galima šias gėrybes panaudoti ir vandeniui paskaninti. Gardžių ir sveikatai palankių derinių – begalės. Avietės, mėlynės, perpus perpjautos braškės ar vyšnios ne tik skanina vandenį, bet ir patraukia dėmesį savo spalvomis, tad  tokio vandens atsigers net jo neįpratę gurkšnoti vaikai. Nors įprasta vandenį gardinti citrusinių vaisių griežinėliais, į ąsotį galite įmesti ir obuolio skiltelių, agurko griežinėlių, išbandyti įvairius derinius su citrinos sultimis, meliono ar arbūzo gabalėliais. Neišmeskite ir obuolio, agurko ar meliono žievelių, nes jos taip pat suteiks švelnaus skonio geriamam vandeniui.

Į vandenį galima dėti ir įvairias kvapnias žoleles bei prieskonius: ramunėles, rozmariną, šviežią kalendrą, petražoles, melisą, čiobrelius, mėtas. O tam, kad vanduo įgautų daugiau priedų skonio, jis turėtų pastovėti bent 2–3 valandas. Tik nelaikykite vandenyje vaisių  ar žolelių pernelyg ilgai, daugiau kaip 12 valandų, kad jis nesugestų. Priedus po keletos valandų geriau išimti, palikus tik vandenį.