Šiandien, birželio 6 dieną apie vidurdienį Čikagos laiku Europos Parlamento plenarinėje sesijoje bus svarstomas Baltarusijos branduolinės energetikos projekto – Astravo atominės elektrinės – saugumo klausimas. Minėtas objektas, kurį stato Rusijos kompanija „Rosatom“, yra nutolęs nuo Europos Sąjungos išorinės sienos tik 20 kilometrų. Baltarusijos valdžia, įgyvendindama šį projektą, pažeidžia Jungtinių Tautų Espo ir Orhuso konvencijas, delsia atsakyti į Lietuvos užklausas, bei pateikia išskirtinai ribotą informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą.
„Tai labai skubus ir svarbus klausimas visos Europos ir Lietuvos žmonėms, nes Astravo projektas sparčiai įgyvendinamas ir grėsmės darosi vis realesnės. Tokiomis diskusijomis Europos Parlamente siekiame, kad Europos Komisija pagaliau atsibustų ir pradėtų naudoti visus savo svertus paveikti Baltarusiją, kuri šiuo metu pažeidinėja tarptautines konvencijas ir branduolinės saugos užtikrinimo praktikas. Būtina stipri politinės valios paraiška ir sutelktos Europos Komisijos pastangos bei stipri žinia, kad šitas klausimas nebus paaukotas vardan kitokių politinių interesų“, – teigia Europos Parlamento Žaliųjų/Europos Laisvojo aljanso grupės narys Bronis Ropė.
Nepaisant tarptautinių konvencijų pažeidimų, Baltarusijos atstovai yra pareiškę, kad Astravo elektrinės projektas bus pats pigiausias ir pastatytas per rekordiškai greitą laiką. Teigiama, kad pirmasis atominės reaktorius turėtų pradėti veikti 2018 m., o antrasis – 2020 m.
„Planai statyti du naujus reaktorius Baltarusijoje taip arti Lietuvos sienos parodo, koks didelis pavojus kyla europiečiams ir Baltarusijos piliečiams, kurie iki šiol kenčia nuo prieš 30 metų įvykusios Černobylio katastrofos padarinių. Baltarusijos valdžia planuoja pastatyti šiuos reaktorius labai greitai ir mažiausiomis sąnaudomis, o tai kelia dar daugiau nerimo. Tarptautinių konvencijų nuostatų nesilaikymas ir kaimyninių šalių neįtraukimas į procesą sukelia rimtas abejones dėl projekto saugumo. Europos Komisija turi naudoti visus galimus būdus, kad tarptautinių konvencijų būtų laikomasi, kad Baltarusija atliktų atsparumo testus ir pasikviestų TATENA specializuotą aikštelių vertinimo misiją SEED, siekiant užtikrinti tarptautinių saugumo standartų taikymą“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų/Europos Laisvojo aljanso bendrapirmininkė Rebecca Harms.
Reikia pastebėti, kad iki šiol Europos Komisija teikė prieštaringus atsakymus dėl Astravo projekto saugos užtikrinimo. Dar 2015 metų gruodį už Klimato politiką ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguel Arias Canete, atsakydamas į B. Ropės paklausimą, pareiškė, kad Astravo elektrinės atsparumo testai yra atlikti. Tuo tarpu Komisija, atsakydama į 2016 m. balandžio mėnesį Rebeccos Harms, Bronio Ropės ir Claude
Turmes siųstą laišką, teigia, kad šie testai dar neatlikti, o tik planuojami.
Diskusija Europos Parlamente turėtų paraginti Europos Komisiją pradėti rimtai vertinti galimas Astravo elektrinės grėsmes Europos Sąjungos piliečių saugos ir sveikatos atžvilgiu. Ne mažiau svarbu, kad būtent Europos Sąjungos institucijų dėmesys šiam projektui, o ne atskirų valstybių pastangos, turėtų leisti pasiekti teigiamus rezultatus saugos užtikrinimo srityje, bei garantuotų tarptautinių konvencijų ir atitinkamų standartų laikymąsi.
Bronis Ropė, EP narys
