Archeologai, dirbantys Jeruzalėje, šią savaitę paskelbė radę tikrąjį kapą, kuriame, pagal krikščioniškąją tradiciją, buvo paguldytas Jėzaus Kristaus kūnas po jo nukryžiavimo.
Jeruzalės Švento kapo bažnyčios centre esanti slapta salė daugelio krikščionių jau ilgą laiką buvo laikoma būtent ta vieta, kurioje Jėzus buvo palaidotas ir galiausiai prikeltas iš mirusių, tačiau iki pat dabar buvo manoma, kad laidojimo urvas buvo sunaikintas prieš daugelį metų.
Pasitelkdami per žemę prasiskverbti galinčius radaro spindulius, dabar archeologai rado įrodymų, jog už marmurinės salės slypi anksčiau nežinomi sluoksniai, kurie gali būti akmeninės pirmosios kapavietės sienos, siekiančios 1,8 m (6 pėdų) aukštį. Šiuo metu jie atlieka marmurinio sluoksnio šalinimo darbus, siekiant prasibrauti iki tų akmens sluoksnių.
„Tai, ką mes radome, mus pribloškė“, - sakė Nacionalinės geografijos draugijos archeologas Fredrikas Hiebertas. – Aš paprastai savo laiką leidžiu Tutanchamono kape, tačiau tai kur kas svarbiau.“
Slaptos erdvės buvo pastebėtos atliekant restauracijos projektą, kuriame dalyvauja Nacionalinė geografijos draugija ir Graikijos nacionalinis technikos universitetas Atėnuose, kurių archeologai siekia atnaujinti Jeruzalės Šventojo kapo bažnyčios edikulą – vidinę salę, esančią vietoje urvo, kuriame kažkada buvo palaidotas Kristus.
Pastatyta XII a., Šventojo kapo bažnyčia yra viena seniausių ir svarbiausių krikščionių bažnyčių, ir vienintelė vieta pasaulyje, kurią garbina visos šešios krikščionybės denominacijos. Pasak krikščioniškosios tradicijos, tai yra ta vieta, kurioje nukryžiuoto Jėzaus Kristaus kūnas buvo paguldytas nišoje, iškirsdintoje kalkakmenio urve, maždaug 30-33 mūsų eros metais. Krikščionys tiki, kad Jėzus po mirties buvo prikeltas, kadangi moterys, po trijų dienų atėjusios patepti jo kūno, palaikų neberado.
Tiksli urvo vieta buvo nežinoma iki pat to laiko, kai ją dabartinės bažnyčios vietoje 326 m. e. m. rado Helena, Romos imperatoriaus Konstantino motina, kuriai ją nurodė vietos gyventojai, ir nuo to laiko ji yra visų krikščionių piligrimų šventosios kelionės vieta.
Mažytę marmurinę edikulos salę bažnyčios viduje restauruojantys archeologai šią vietą kasinėja pirmą kartą nuo 1810-ųjų. Giliau įsikasti bandantys mokslininkai jau pašalino pagrindinę marmuro plokštę (tai nebuvo padaryta nuo pat 1555 m.), ir už jos rado senovinių nuolaužų krūvą. Patraukę tas nuolaužas, jie atrado antrą marmuro plokštę, kuri, jų nuomone, galimai slepia tikrąją laidojimo vietą.
„Mes patraukėme salę dengusią marmuro plokštę ir nustebome už jos radę gausybę nuolaužų. Prireikė labai ilgos mokslinės analizės, tačiau mums pagaliau pavyko rasti tikrojo urvo sieną, už kurios, pasak krikščioniškosios tradicijos, buvo palaidotas Kristaus kūnas“, - žurnalui „National Geographic“ sakė Hiebertas.
Jeigu archeologams pavyks rasti tikrąją laidojimo nišą, tai suteiks jiems galimybę iš arčiau ištyrinėti paviršių, ant kurio kažkada gulėjo Dievo sūnaus žemiškasis kūnas, o taip pat daugiau sužinoti apie tos vietos istoriją ir realius įvykius, įkvėpusius evangelijų pasakojimus.
Krikščioniškosios bendruomenės archeologams suteikė vos 60 valandų langą vidinės šventovės kasinėjimui. Tuo tarpu galutiniai restauracijos darbai turėtų būti baigti iki 2017 m. pradžios.
Davidas Grenieris, Romos Katalikų bažnyčios turtą Šventojoje žemėje prižiūrinčios grupės sekretorius, sakė: „Tai, kas čia nutiko prie 2 000 metų, visiškai pakeitė pasaulio istoriją. Iškasti vietą, kurioje buvo paguldytas Jėzaus kūnas, yra neapsakomas džiaugsmas.“
Dauguma istorikų šiandien sutinka, kad Jėzus Kristus buvo realus žmogus, gimęs maždaug 1 mūsų eros metais ar šiek tiek anksčiau, Betliejaus mieste dabartinėje Palestinoje, ir vėliau persikėlęs į Nazareto miestą Izraelyje. Manoma, kad jis mirė maždaug 30-aisiais mūsų eros metais, po nukryžiavimo. Praktiškai nieko daugiau apie istorinį Jėzų nėra žinoma.
