Pasaulinės sėklų saugyklos, kurioje amžinajame Arkties įšale saugomi milijonai viso pasaulio sėklų, atnaujinimui bus skiriami milijonai dolerių. Neseniai dėl aptirpusių ledkalnių buvo užlietas pagrindinis į saugyklą vedantis tunelis. Sėklos nenukentėjo, tačiau incidentas parodė, jog saugykla nėra tokia „nepažeidžiama“ kaip buvo tikėtasi. Norvegijos vyriausybė, kuriai priklauso saugykla, atnaujinimui paskyrė 4,4 milijono dolerių.

Saugykla yra 130 metrų gylyje Svalbardo salyno kalne. Šiuo metu joje saugomi milijonai maistinių augalų sėklų iš viso pasaulio. Saugykla buvo atidaryta 2008 metais. Buvo tikimasi, jog ji padės apsaugoti sėklas nuo gamtinių bei žmogaus sukurtų katastrofų. Tačiau saugyklos architektai nepagalvojo apie ekstremaliai padidėjusią oro temperatūrą.

„Amžinasis įšalas nesusiformavo taip, kaip buvo tikėtasi. Tyrėjų grupė apgalvos galimus sprendimo variantus, kurie padės apsisaugoti nuo šiltesnio ir drėgnesnio Svalbardo klimato,“ – teigė Norvegijos vyriausybė.

Vienas galimas sprendimas – pakeisti pagrindinį tunelį, kuris šiuo metu leidžiasi žemyn link saugyklos pagrindinių durų. Jeigu būtų pastatytas aukštyn kylantis tunelis, vanduo tekėtų nuo saugyklos durų. Buvęs Svalbardo angliakasys Arne‘as Kristoffersenas teigia, jog dauguma salose buvusių anglies kasyklų turėjo aukštyn kylančius tunelius.

„Tiesiog akivaizdu, kad pagrindinis tunelis turi kilti aukštyn, nes tokiu būdu vanduo galėtų išbėgti. Mane labai stebina, kad jie nusprendė priimti tokį kvailą sprendimą,“ – kalbėjo Kristoffersenas.

Norvegijos vyriausybės atstovė spaudai Hege Njaa Aschim teigė, jog: „Saugykla buvo pastatyta taip, nes tai buvo pats praktiškiausias būdas į ją patekti. Dėl amžinojo įšalo tai neturėjo būti problema. Tačiau dabar suprantame, kad tuo atveju, kai įšalas susiformuoti negali, reikia kitokių tunelių. Todėl šiuo metu ir rengiame naują projektą.“

Planuojama, jog 1,6 milijono dolerių bus skirti tunelio gerinimo būdų ieškojimui. Tyrėjų grupė rezultatus turėtų pristatyti 2018 metų pavasarį.

„Jie stengsis atrasti kuo geresnį sprendimą. Visam atnaujinimo procesui skirsime 4,4 milijono dolerių,“ – kalbėjo Aschim.

Labai daug karščio išskiriantis transformatorius buvo perkeltas į toliau nuo tunelio esančią vietovę. Taip pat planuojama kalno pakalnėje virš saugyklos iškasti drenažo griovius, kuriais vanduo galės tekėti šalin nuo tunelio. Taip pat svarstoma dėl vandeniui nepralaidžios sienos tunelyje statymo.

Saugykla buvo projektuojama taip, kad galėtų išstovėti be priežiūros, tačiau šiuo metu yra nuolatos stebima.

Kristoffersenas anglies kasykloje Svalbarde pradėjo dirbti 1980 metais. Vėliau šioje kasykloje buvo pradėtas ruošti Pasaulinės sėklų saugyklos projektas. Jis teigia, jog dalyvavo pirminiuose saugyklos planavimo susitikimuose, tačiau prie galutinio projekto neprisidėjo.

„Pasaulinė sėklų saugykla amžinajame Svalbardo įšale pastatyta tam, kad galėtų veikti be žmonių priežiūros įvykus pasaulinei katastrofai. Jeigu visi pasaulio žmonės išmirtų, galbūt po 100 metų išgyvenusieji galėtų atkeliauti čia ir rasti sėklas. Kadangi jos amžinojo įšalo sluoksnyje, joms visiškai nieko nenutiktų. Tačiau jeigu ji liks tokia kaip šiomis dienomis, visas įėjimas prisipildys vandens, kuris sustings į ledą. Žmonės niekaip negalės patekti į saugyklą, nes tunelio viduryje stūksos ledkalnis,“ – kalbėjo Kristoffersonas.

„Sprendimas yra paprastas ir galiu pasakyti jį nemokamai. Pastatykite naują įėjimo tunelį, kuris kils aukštyn. Tai nebus labai sunku, tačiau kainuos daug pinigų,“ – teigė Kristoffersonas.