Daugiau 
 

Ar Ilinojuje bus antroji COVID-19 banga?

06/12/2020 Aidas
illinois 1190

Pavykus pristabdyti COVID-19 plitimą Ilinojuje, valstija pradėjo restartuoti savo ekonomiką. Žmonės išėjo iš namų ir pradėjo daugiau kontaktuoti tarpusavyje. Tuomet prasidėjo dar ir masiniai protestai. O tuo tarpu sveikatos specialistai nerimauja, kaip visa tai atsilieps viruso plitimui, bandydami atsakyti į klausimą: Kaip mes žinosime, ar – ir kada – ateis antroji COVID-19 banga?

Valstija išgrynino rodiklių, leidžiančių pereiti iš vieno ekonomikos atidarymo etapo į kitą, suvestinę, pavyzdžiui, nuolatinis hospitalizacijų mažėjimas ar tam tikras procentas laisvų lovų intensyviosios terapijos skyriuose. Vadinasi, jei šie rodikliai pradėtų blogėti, tai gali būti akivaizdus ženklas, jog epidemija nebėra sėkmingai valdoma.

„Dabar mums perėjus į trečiąjį ekonomikos atidarymo etapą labai sunku nuspėti, kaip žmonės laikysis saugumo reikalavimų ir kaip jų elgesys paveiks pandemijos eigą“, – sako Ilinojaus universiteto fizikos profesorius Nigelas Goldenfeldas, kuris su kolega Sergei Maslovu atlieka COVID-19 atvejų prognozes.

Jam pritaria ir Sinai Health System veiklos vadovė ir viceprezidentė Airica Steed bei Edward-Elmhurst Health atsako į COVID-19 vadovas dr. Sanjeebas Khatua, kurie tikina, kad ateinančios savaitės gali būti „lemiamos“.

Apžvelkime aktualius rodiklius, galinčius perspėti apie antrąją COVID-19 bangą:

Atvejų skaičius

Tai labiausiai pranešinėjamas COVID-19 statistikos rodiklis. Šis skaičius šiai dienai mažėja ir tai yra geras ženklas. Tačiau ir čia susiduriame su problema: mokslininkai sako, kad ši statistika nėra labai geras rodiklis, mat Ilinojus nuolat keičia gaires, kas turi būti tiriamas nuo COVID-19. Pandemijos pradžioje buvo jaučiamas akivaizdus resursų trūkumas, tad tiriami buvo tik sunkiausiai sergantys asmeny. Tačiau dabar valstija yra įrengusi 11 tyrimo punktų, kuriuose išsitirti gali visi norintys (kol užtenka inventoriaus).

„Tiriant daugiau žmonių, gauname daugiau teigiamų rezultatų, tai akivaizdus faktas“, – sako Khatua.

Tad jei per ateinančias savaites užsikrėtimo atvejų skaičius pradės augti, mums reikės susimąstyti, ar tai yra dėl to, kad daugiau žmonių užsikrečia, ar tiesiog daugiau užsikrėtusių žmonių pagaliau gavo galimybę išsitirti.

Teigiamo rezultato koeficientas

Šis rodiklis ignoruoja teigiamą diagnozę gavusių žmonių skaičių, o visą dėmesį sutelkia į teigiamo testo rezultato tikimybę. Kitaip tariant: kiek buvo teigiamų ligos diagnozių iš visų iki šiol ištirtų žmonių?

Kuo žemesnis šis rodiklis, tuo geriau. Tai rodiklis, pagal kurį valstija vertina, ar reikia švelninti karantino apribojimus, ar juos griežtinti (jei šis rodiklis pradeda ilgesnį laiką stabiliai augti).

Kol kas šis rodiklis visuose valstijos regionuose mažėja, ir tai yra geras ženklas. Tačiau, kaip ir su atvejų skaičiumi, ddėjantis testavimo prieinamumas gali iškreipti statistiką. Pandemijos pradžioje teigiamų rezultatų koeficientas buvo labai aukštas, nes tiriami buvo tik tie asmenys, kurie labai tikėtinai turėjo virusą.

Dabar šis koeficientas yra daug žemesnis. Teigiamų rezultatų koeficientas centrinėje Ilinojaus dalyje yra toks žemas, kad vien iš šio rodiklio atrodo, kad ten virusas yra „įveiktas“, sako Goldenfeldas.

Tačiau bent jau kol kas šių koeficientų palyginimas neatskleidžia tikrosios viruso trajektorijos. Idealiomis sąlygomis, valstija galėtų periodiškai tirti atsitiktinius žmones, kad galėtų greitai ir tiksliai įvertinti, kiek yra infekuotų asmenų. Tai it savotiška gyventojų apklausa, tik viruso ištyrimui. Tačiau tai būtų brangu, o resursai iki šiol nėra itin gausūs.

Atsižvelgdami į tai Čikagos ir Northwestern universitetų mokslininkai pateikė siūlymą reguliariai tirti dvi pagrindines žmonių grupes: gimdančias moteris ir žmones su COVID-19 simptomais, kuriems nereikia hospitalizacijos. Kai kur tai jau yra daroma. Edward-Elmhurst visoms gimdančioms moterims COVID-19 testus atlieka nuo balandžio 13 dienos. Tačiau nėra žinoma, kiek ligoninių daro tą patį.

Čikagos universiteto tyrėja Sarah Cobey, prisidėjusi prie minėtojo pasiūlymo, sakė vis dar laukianti atsakymo iš valstijos sveikatos priežiūros pareigūnų ir gubernatoriaus administracijos.

Hospitalizacijų per dieną skaičius

Šis rodiklis koncentruojasi tik į ligoninėn paguldytų asmenų su COVID-19 simptomais skaičių, atmetant visus, kam liga pasireiškia nesmarkiai arba visai be simptomų. Šis siauras susikoncentravimas kaip tik ir yra šio rodiklio stiprioji pusė. Juk net ir keičiantis taisyklėms ir galimybėms, kas gali būti ištirtas dėl koronaviruso, gairės dėl to, ką reikia hospitalizuoti, praktiškai nesikeičia. Šis pastovumas kaip tik ir reiškia, kad hospitalizacijos yra labai geras būdas fiksuoti pandemijos eigą. Ne veltu Ilinojaus gubernatorius J.B.Pritzkeris pavadino tai „ko gero patikimiausiu skaičiumi, kuris atskleidžia, kaip mums sekasi kovoti su virusu“.

Šį rodiklį taip pat naudoja ir pačios ligoninės. Sinai Health System atstovaujanti Steed sako, kad tai leidžia „įvertinti pandemijos eigą“. Anksčiau šiais metais Sinai Health System priklausančios Mount Sinai ir Holy Cross ligoninės per dieną paguldydavo apie 30-40 žmonių su galimomis COVID-19 komplikacijomis, o dabar šis skaičius yra mažesnis nei 10.

Siekiant geriau matyti tendencijas, tyrėjai ragina geriau žiūrėti ne į kiekvienos atskiros dienos rodiklius, o į vidurkius, padedančius suvienodinti šokinėjimus. Dabar žiūrint į septynių dienų vidurkį matomi akivaizdūs hospitalizacijų mažėjimai Čikagoje, jos priemiesčiuose ir likusioje valstijoje.

Tačiau ir šis rodiklis nėra be trūkumų. Pirmiausia, ne visos ligoninės turi vienodas gaires, kuriomis remiasi sprendžiant, ar guldyti pacientą į ligoninę. Hospitalizacijos taip pat turi ir taip vadinamą „atsilikimo faktorių“. Infekuotas virusu žmogus simptomus pradeda demonstruoti už kelių dienų, o kad būklė pablogėtų tiek, kad tektų gultis į ligoninę, kartais prireikia dar savaitės, rodo naujas Ilinojaus universiteto tyrimas. Vadinasi, išaugęs hospitalizacijų skaičius byloja apie tai, kad infekcijų skaičius išaugo mažiausiai prieš savaitę.

R faktorius

Visi šie rodikliai jums turėjo būti gerai girdėti ir visai ne naujiena. Tačiau je nesate nepasotinamas visų įmanomų naujienų apie COVID-19 vartotojas, apie šį naudojamą rodiklį greičiausiai negirdėjote. Taip yra todėl, kad jis dažniausiai naudojamas išimtinai akademinėje sferoje. Tačiau siaučiant mirtinai pandemijai, tai yra labai reikšmingas skaičius, nes jis nurodo patį ligos plitimą.

Kaip šis rodiklis gaunamas? Paimamas vienas infekuotas asmuo ir apskaičiuojamas, kiek kitų žmonių jis užkrečia. Šiam rodikliui gauti yra pasitelkiama ne tik matematika, bet ir prielaidos.

Pandemijos pradžioje, šis faktorius yra vadinamas R(0) (tariama „R naught“). Tai yra, užsikrėtimo tikimybė, kai laikomasi prielaidos, jog nulis žmonių turi imunitetą virusui. Ilinojaus universitete sukurtas modelis padėjo apskaičiuoti šį rodiklį, atskleidžiant, kokio dydžio jis buvo pandemijos pradžioje: iki 2.28 šiaurės rytinėje valstijos dalyje.

Tačiau žmonėms užsikrečiant virusu ir nuo jo mirštant arba persergant ir įgyjant imunitetą, R vertė kinta. Mokslininkų skaičiavimais į antrąją kategoriją patenka apie 5 % – 8 % Ilinojaus gyventojų. Tuomet tyrėjams reikia į skaičiavimus įtraukti, kam liko užsikrėsti bei kai kuriuos kitus faktorius, kad apskaičiuotų faktorių R(t) arba R(e). Abu rodikliai reiškia tą patį: pasireiškiantį infekcijos perdavimo greitį. Tikslas yra užtikrinti, kad šis rodiklis neperkoptų 1 – tokiu atveju virusas yra stabdomas. Kol kas, Ilinojaus atveju būtent taip ir yra.

Tačiau ši statistika taip pat turi savo trūkumų. Pirmiausia, yra diskutuojama dėl geriausio būdo apskaičiuoti šį rodiklį. Be to, jis taip pat yra „atsiliekantis“ indikatorius, mat jo apskaičiavimuose taip pat naudojami hospitalizacijų duomenys. Tai reiškia, kad staigus infekcijos suintensyvėjimas gali šiame rodiklyje neatsispindėti bent porą pirmųjų savaičių.

Mūsų valstija šio rodiklio neskaičiuoja ir neskelbia, skirtingai nuo kai kurių Europos šalių, kurios tai daro kas savaitę, sako universiteto mokslininkai.

Goldenfeldas ir Maslovas sako, kad savarankiškai siekia kas savaitę pateikti šiuos skaičiavimus ir palyginti juos su Čikagos universiteto mokslininkų duomenimis, kuriuos ši gauna atlikdami skaičiavimus kitokiu būdu.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu