Ateina Kalėdų senelis pas psichiatrą ir sako:
– Daktare, padėkit man, aš pats savim netikiu!
**
– Kalėdų naktį su manim pradeda kalbėti ne tik gyvuliukai, bet ir žmona. Sako: „Albinai, sėsk prie stalo, viską tau atleisiu...“
**
Parduotuvėje darbuotojai keičia kompiuterių kainas perpus mažesnėmis. Pro šalį eidamas žmogelis domisi:
– Sakykit, o kodėl jie taip atpigo?
– Taigi va, kalėdinės akcijos baigėsi...
**
– Sveikas, Kalėdų seneli! Yra toks reikalas... Gerai, kad tu su maišu! Reikia paslėpti kūną.
**
Vaikų darželis. Vyksta kalėdinė šventė. Dalyvauja Kalėdų senelis. Dalijamos dovanėlės.
– Štai ir viskas vaikučiai, dovanėlės baigėsi...
Tai buvo paskutiniai Kalėdų senelio žodžiai.
**
Šiandien aplankiau savo 96 metų senelę. Labai džiaugiuosi, jog ji sulaukė 40 Kalėdinių atviručių. Tiesa, 22 atvirutes atsiuntė jos draugė, kuri serga Alzheimeriu.
**
Parduotuvėje prieš pat Kalėdas iš pirkėjų minios išsiveržia labai susijaudinusi moteris, vilkinti tik žaliu švarkeliu ir kelnaitėmis, ir nuskuba į radinių skyrių:
– Sakykite, ar neradote žalio sijono su keturiais už jo besilaikančiais vaikais?
**
Jei jūs nemėgstate Kalėdų, 90 procentų garantija, kad jūs – mandarinas.
**
– Besmegeniams algas išmokėsiu vasarą, – pareiškė Kalėdų senelis.
**
– Vaikeli, kas tave išmokė tokio nepadoraus žodžio?
– Kalėdų senelis, kai naktį pargriuvo užlipęs ant mano dviratuko.
**
Vaikai klausia tėvo:
– Ar tiesa, kad Dievas mumis rūpinasi?
– Taip, tiesa.
– O ar tiesa, kad mus atnešė gandras?
– Taip.
– O dovanas dalina Kalėdų senelis?
– Taip.
– Tai kam tada judu su mama reikalingi?
**
Sūnus klausia savo vienišos mamos:
– Mama, o kas mano tėtis?
– Kalėdų Senis! - piktai atsako mama.
– Kaip tai? – stebisi vaikas.
– Atėjo naktį, paliko dovanėlę ir daugiau jo niekas nematė...
**
– Aš savo mylimajai prieš Kalėdas po egle dovaną palikau.
– Apsidžiaugė?
– Dar ne. Ieško. Miškas didelis, eglių daug...
**
Trys išminčiai atkeliavo aplankyti Kūdikėlio Jėzaus, gulinčio ėdžiose. Vienas jų buvo ypatingai aukštas, todėl, eidamas pro duris, trinktelėjo kakta į durų staktą ir šūktelėjo: „Jėzau Kristau!“ Juozapas atsisuko į Mariją ir tarė: „Užsirašyk šitą, Marija. Skamba geriau nei Klaidas“.
**
Šiais metais laišką nusprendžiau rašyti Snieguolei. Ji, kaip moteris, turėtų mane suprasti...
**
– Kalėdų seneli, ačiū tau už dovanas, kurias man atnešei.
– Niekai, neverta dėkoti...
– Aš irgi taip manau, bet kad mama liepė.
**
Ar žinote, kas būtų įvykę, jei gimusio Kristaus lankyti būtų vykusios trys išmintingos moterys, o ne vyrai? Jos būtų paklaususios kelio ir atvykusios laiku, padėjusios priimti gimdymą, išvaliusios tvartelį, pagaminusios troškinį ir atnešusios praktiškų dovanų (pavyzdžiui, vystyklų).
**
Aukštai kalnuose įsikūrusiame vienuolyne galioja griežtos taisyklės, reikalaujančios laikytis tylos įžadų. Tik per Kalėdas, ir tik vienam vienuoliui leidžiama sulaužyti įžadus. Per vienas Kalėdas leidžiama prabilti broliui Tomui.
– Labai skani prie kalėdinio kalakuto patiekta bulvių košė, – pasakė jis.
Vėl įsivyrauja tyla. Po metų ateina eilė kalbėti broliui Maiklui.
– Bulvių košėje liko nemažai gabaliukų ir man neskanu.
Dar vienus metus tęsiasi tyla. Per kitas Kalėdas atsistoja brolis Paulius ir pareiškia:
– Man jau įgriso tie nuolatiniai barniai.
**
– Mamyte, Kalėdoms norėčiau šuniuko.
– Ne, valgysi kalakutą, kaip visi.
**
Prekybos centre Kalėdų seneliui ant kelių užsiropščia maža mergytė.
– Ir kokios dovanėlės norėtum šiais metais, – klausia Senelis.
Apstulbusi mergytė išpučia akis:
– Seneli, nejau negavai mano elektroninio laiško?
