Mokestinių ginčų komisijoje:
– Ar tikrai jūs slėpėte mokesčius, taip, kaip mums papasakojo mokesčių inspektorius?
– Ne, kitaip, bet jo papasakota schema irgi verta dėmesio...
**
– Mama, kur arbata?
– Tu amžinai nieko nerandi! Arbata yra vaistinėlėje, dėžutėje nuo kavos, ant kurios užrašyta: „Druska“.
**
Jeigu jūsų vaikui kas nors padovanos būgną, neskubėkite šokti pro langą. Paklauskite savo atžalos: „O ar žinai, kas jo viduje“?
**
Miškas. Vienas šalia kito auga baravykas ir musmirė. Tolumoje pasigirsta grybautoju balsai. Musmirė taria:
– Kažkam dabar bus – peiliu per kaklą...
Baravykas atsikerta:
– O kažkam – koja per snukį!
**
Tėtis – Petriukui:
– Tu ką, rūkai??? Taigi aš tavo amžiuje... hmmm... Tiek to, rūkyk.
**
Petriukas klausinėja tėčio:
– Tėti, o Ramusis vandenynas iš tiesų ramus?
– Paklausk ko nors paprastesnio.
– Gerai, tada sakyk, kada numirė Negyvoji jūra?
**
– Žinai, vakar pirmą kartą šokau su parašiutu.
– Ir kaip?
– Sužinojau, iš kur adrenalinas išsiskiria...
**
Žmogelis, klaidžiodamas dykuma, sutinka beduiną:
– Klausyk, kaip pasiekti artimiausią miestą, – klausia keliauninkas.
– Reikia visą laiką eiti tiesiai. Po trečio miražo pasuk į kairę.
**
Potvynis kaime. Namai pusiau paskendę. Prie namų iš eilės priplaukia gelbėtojai ir evakuoja gyventojus. Staiga jie pastebi kepurę, plaukiančią į vieną pusę taip, tarytum ją kažkas stumtų, bet nekreipia į ją dėmesio ir tęsia savo darbą. Vėliau mato, kad kepurė plaukia jau į priešingą pusę. Dar vėliau jie pastebi, kad kepurė vėl plaukia kita kryptimi. Tai kartojasi, kol pagaliau vienas gelbėtojas sako:
– Jūs pažiūrėkite, koks keistas dalykas: kepurė plaukioja tai šen, tai ten.
Vienas iš gyventojų atsako:
– Nekreipkite dėmesio, tai mano tėvas. Jis vakar pasakė: bus rytoj lietus ar nebus, man vis vien – eisiu lauką arti.
**
Skrenda keleivinis lėktuvas. Viskas ramu, tik staiga lėktuvas apsiverčia, paskrenda apvirtęs, vėl atsiverčia ir skrenda toliau. Po kokios valandos vėl viskas pasikartoja. Keleiviai pasipiktinę. Bet stiuardesė juos nuramina:
– Nesijaudinkit, tiesiog mūsų lakūnas persišaldęs, taigi, jam kas valandą reikia įsilašinti lašų į nosį...
**
Rabinas su kunigu užeina i restoraną pavalgyti ir užsisako žuvies. Padavėjas atneša lėkštėje dvi žuvis – didelę ir mažą. Kurį laiką abu dvejodami žiūri į lėkštę. Rabinas ryžtasi pradėti pirmas ir įsideda sau didesnę žuvį. Kunigas gailiai žiūri į didelę žuvį rabino lėkštėje ir sako:
- Aš tai būčiau sau mažesnę žuvį paėmęs...
- Tai imk, ko lauki? – ramiai atsako rabinas.
**
Šeimyninis barnis. Žmona pasiima šluotą, vyras palenda po lovą. Žmona šaukia:
– Išlįsk!
– Neišlįsiu.
– Išlįsk, sakau aš tau!
– Čia aš šeimininkas, kaip pasakiau, taip ir bus.
**
Veda du nuteistuosius sušaudyti. Vienas klausia kito:
– Kokia šiandien savaitės diena?
– Pirmadienis.
– Jo... prastai savaitė prasideda.
**
Vyras, grįždamas namo iš medžioklės, skambina žmonai:
– Maryte, čia aš. Važiuoju namo.
– Kaip medžioklė?
– Viskas gerai. Dabar mėnesį mėsos nepirksime.
– Tu nušovei briedį?
– Ne. Pragėriau atlyginimą.
**
Visi vyrai yra gyvuliai. Tiesa, kai kurie – naminiai.
**
Šnekasi du vyrai:
– Mano žmona – angelas.
– Mano irgi ne žmogus...
**
- Anūkėli, o kuo vardu tas vokietis, dėl kurio aš taip einu iš proto?
- Alzheimeris, močiut, Alzheimeris.
**
Matyti Jus – vienas malonumas, nematyti – kitas...
**
Gydytojas, pažiūrėjęs paciento kardiogramą, klausia:
– Ligoni, kiek jums metų?
– Na, tuoj bus 32.
– Ne, nebus.
**
Vaikinas su mergina eina pro kavinę. Mergina taria:
- O, kaip skaniai kvepia...
Vaikinas sutinka:
- Taip, jei nori, galime dar kartą praeiti.
**
Klausimas: Kodėl negalima neperšokus griovio sakyti „op“?
Atsakymas: Todėl, kad neperšokus paprastai sakome ką nors rusiškai.