Milijardierius investuotojas šią savaitę Vašingtone pirmą kartą susitiko su Europos Sąjungos prekybos komisare Cecilia Malmström aptarti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) ateities. Primename, kad derybas dėl TTIP pradėjo Baracko Obamos administracija, žadėjusi pasiekti galutinį susitarimą dar iki buvusio prezidento kadencijos pabaigos, tačiau pagalius į ratus jam pakišo visa eilė problemų, įskaitant milžinišką politinį pasipriešinimą Europoje ir Jungtinės Karalystės sprendimą palikti 28 šalių bloką.
„Trys didžiausi mūsų prekybos deficito šaltiniai už Šiaurės Amerikos ribų yra Kinija, Japonija ir Europa. Tad yra logiška, jog turėtume sutelkti dėmesį į Europą“, - sakė Rossas.
Tai prieštarauja ankstesniam Donaldo Trumpo administracijos tonui, kai anksčiau ji kalbėjo apie ketinimus siekti atskirų dvišalių susitarimų su ES šalimis-narėmis, pavyzdžiui, Vokietija, nepaisant to, kad tokius susitarimus draudžia ES įstatai.
Visgi, JAV pareigūnai įspėja, kad šios savaitės susitikimai su ES atstovais vargu ar reikš greitą derybų su Briuseliu atnaujinimą. Šie metai Europoje yra vadinami rinkimų metais, ir kokio nors reikšmingo progreso nereikėtų tikėtis bent jau iki Vokietijos rinkimų rugsėjo mėnesį.
Lygiai taip pat, kaip ir Trumpo planas siekti dvišalio susitarimo su Didžiąja Britanija buvo atidėtas į šalį dėl neišspręstų „Brexit“ klausimų, taip ir ES pareigūnai atsargiai žiūri į derybų su JAV atnaujinimą, ypač turint omenyje visuomenės opoziciją TTIP Europoje, kur Trumpas yra ganėtinai nepopuliarus.
„Prieš priimant sprendimą, kaip toliau judėti, mums reikia išsiaiškinti, ar tikrai yra pakankamas bendrų ambicijų ir siekių lygis ieškant sprendimų sudėtingoms problemoms“, - sakė Europos Komisijos atstovas.
Savo ruožtu, JAV prekybos sekretorius Rossas patikino, kad, nepaisant naujosios administracijos vaizdavimo kaip protekcionistinės jėgos globalinėje ekonomikoje, ji ketina siekti prekybos susitarimų su pagrindinėmis JAV ekonominėmis partnerėmis. Nors vienas pirmųjų prezidento veiksmų buvo ištraukti JAV iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties (Trans-Pacific Partnership, TPP) su Japonija ir 10 kitų šalių, administracija priėmė sąmoningą sprendimą neiti tuo pačiu keliu su TTIP, sakė jis.
„Akivaizdu, kad, tam tikru metu, mums reikės kažką daryti su Europa, - sakė jis. – Atrodo truputį keista, kad už automobilį, plukdomą iš Meksikos į Europą, nereikia mokėti jokių tarifų, nes jie turi dvišalį susitarimą su ES, o už automobilį, plukdomą iš JAV, reikia mokėti pilną tarifą.“
Tačiau Rosas taip pat teigia, kad pirmutinis JAV prekybos prioritetas yra pakartotinės derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties (North American Free Trade Agreement, NAFTA), dviejų dešimtmečių senumo susitarimo su Kanada ir Meksika, kurį Trumpas yra vadinęs „tragedija“ JAV ekonomikai. Prekybos sekretorius taip pat įspėjo, kad Vašingtonas sieks greitų pergalių, ir šiuo metu aiškinasi, kas, iš Kinijos, Japonijos ir ES, būtų geriausiai pasiruošę jas suteikti.
„Prezidentas Trumpas nenori tiesiog rengti begalinių susitikimų, kurie niekur nenuves. Mūsų prekybos deficitas yra pernelyg didelis, kad galėtume sau leisti tik diskusijas. Tam reikia ir veiksmų, - sakė Rossas. – Kadangi nėra jokio būdo priversti kitus derėtis su tavimi, vienintelis protingas dalykas yra pačiam išsiaiškinti, kurie iš pagrindinių žaidėjų būtų labiausiai linkę siekti sąžiningo susitarimo.“
Pats Rossas dar praėjusią savaitę lankėsi Japonijoje, o Vašingtonas taip pat svarsto taip vadinamą „100 dienų planą“ su Pekinu, pradėtą per šį mėnesį vykusį dvišalį susitikimą tarp Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo.
