Miesto generalinis inspektorius Joe Fergusonas antradienį išreiškė abejones dėl to, ar plačiai išgirta mero Rahmo Emanuelio sveikatingumo programa „pasiekia kokios nors pastebimos naudos ir ar ji tai padarys ateityje“.
Fergusonas pažymėjo, kad finansinių problemų kamuojama Čikaga iki gruodžio 31-osios turi sumokėti American Healthways Services LLC $10,5 milijono, plius kasmetinį $3 milijonų mokestį už šios programos administravimą. Tačiau miesto valdžia niekaip „neseka ir nematuoja“, ar programa pagerino darbuotojų sveikatą ir ar sumažino milžiniškas išlaidas sveikatos priežiūrai, pažymima ataskaitoje.
Miesto darbuotojų skaičius per dešimtmetį, užsibaigusį 2013 metų gruodį, sumažėjo 19 procentų – iki skaičiaus, atitinkančio 33 354 pilnus etatus. Nepaisant šio mažėjimo, per tą patį laikotarpį išlaidos medicinos priežiūrai išaugo 43 procentais.
Grasinimas papildomu $50 mokesčiu kas mėnesį sveikatos draudimo priemokoms buvo pakankamas, kad beveik 85 procentai miesto darbuotojų užsiregistruotų sveikatingumo programai. Miestas iki šiol yra surinkęs $1,9 milijono „nedalyvavimo“ mokesčių, teigiama Fergusono ataskaitoje.
„Šios ir kitų darbuotojų sveikatingumo programų efektyvumo įrodymų trūkumas verčia mus reikalauti, kad miestas arba nustatytų aiškius tikslus ir demonstruotų aiškiai pamatuojamą progresą, arba su 2015 fiskalinių metų pabaiga atsisakytų milijonus kainuojančios programos, kol ras būdą, kaip tai padaryti“, – savo rekomendacijose rašo Fergusonas.
Pirmuosius dvejus metus mero poste Emanuelis praleido konfrontacijoje su Fergusonu, tačiau nuo to laiko jie išmoko sėkmingai bendradarbiauti – tiek, kad meras paskyrė generalinį inspektorių dar vienai ketverių metų kadencijai ir išplėtė jo įgaliojimus, priskirdamas jam Visuomeninių pastatų komisiją.
Greičiausiai dėl to meras į antradienines Fergusono pastabas reagavo pritardamas Fergusono išsakytoms mintims.
„Aš nuo pat pradžių sakiau, kad jei norim pamatyti tiek gerėjančią darbuotojų sveikatą, tiek ilgalaikėje perspektyvoje mažėjančias išlaidas sveikatos priežiūrai, reikalingas ne tik darbuotojų dalyvavimas, bet ir progreso fiksavimas. Kaip tik tą dabar sako ir inspektorius, – kalbėjo Emanuelis. – Tačiau pati pradžia yra sunki, pradžioje mums buvo aktualu užtikrinti dalyvavimą. Ilgainiui, programai įsibėgėjant, planuojame sekti progresą tų žmonių, kurie turi bent vieną iš šešių chroniškų ligų. Tačiau visa tai – ateities planai.“
Emanuelis pabrėžė, kad 60 procentų išlaidų už sveikatos priežiūrą nukeliauja maždaug 6 procentams visos miesto darbo jėgos, turintiems chroniškus, bet kontroliuojamus negalavimus, tokius kaip nutukimas, aukštas kraujospūdis, širdies liga, astma, diabetas ir rūkymas.
Nors ir neturi jokių tai patvirtinančių oficialių duomenų, meras tikino, kad nėra jokios abejonės, jog darbuotojų sveikatos būklė gerėja. Jis papasakojo apie tai, kaip kartą jį koridoriuje susistabdė eksploatacijos inžinierius, kad papasakotų, jog jo širdies problemos buvo laiku pastebėtos tik todėl, kad jis pasikalbėjo su sveikatingumo treneriu.
Čikagos mokesčių mokėtojai kasmet už miesto darbuotojų sveikatos draudimą sumoka $500 milijonų – tai sudaro beveik 10 procentų kasmetinio biudžeto.
Emanuelis savo kampanijos metu žadėjo 2012 metais sutaupyti $20 milijonų — ir $240 per ketverius metus — įvesdamas sveikatingumo skatinimo programą, panašią į tas, kurias privačiame sektoriuje taikyti pradėjo „Safeway“ ir „Johnson & Johnson“.
Dalyviai privalo praeiti tyrimus, internetu užpildyti klausimyną ir susiskambinti su sveikatingumo patarėju iš Healthways. Vėliau kas ketvirtį dalyviai privalo surinkti 12 „dalyvavimo taškų“ iš įvairių sveikatingumo užduočių, atliekamų vietoje bei internetu. Tai įvykdo iki 30 procentų dalyvių – už tai jie per ketvirtį gauna du konsultacinius pokalbius telefonu mitybos, sporto, rūkymo ir emocinės sveikatos klausimais.
Praėjusią savaitę Emanuelis liepė savo biudžeto direktoriui susitikti su generaliniu inspektoriumi ir išgirsti jo idėjas, kaip būtų galima padidinti biudžeto pajamas ir sumažinti išlaidas.
Čikagai verkiant reikia kiekvieno dolerio, kad būtų padengtas $754 milijonų biudžeto trūkumas ir sprendžiama $30 milijardų miesto ir mokyklų sistemos darbuotojų pensijų krizė.
„Kai miestas susiduria su tokiais finansiniais iššūkiais, jis neturi prabangos investuoti į programas su neaiškia ir neapibrėžta nauda“, – išvadose rašė Fergusonas.
