Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Seimui pristatė Vyriausybės 2014 metų veiklos ataskaitą. Pristatymo metu premjeras pabrėžė, kad šis laikas Vyriausybei buvo išskirtinis dėl neprognozuojamų išorės veiksnių ir dėl užduočių svarbos. A. Butkevičius ypač akcentavo pastatytą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, sėkmingą euro įvedimo pasirengimą.
Vyriausybės vadovo teigimu, praėję metai buvo įtempti ir dėl tarptautinės politikos iššūkių – Europos rytuose dar labiau sustiprėjo galios politikos apraiškos. „Rusijos agresija Ukrainoje atgaivino civilizuotame pasaulyje pamirštą nerimą dėl valstybės sienų ir teritorijos saugumo, sukėlusi pavojų ekonomikos ir socialinės aplinkos stabilumui“, – kalbėjo A. Butkevičius. Jo nuomone, itin svarbūs buvo nacionaliniai sprendimai, didinantys finansavimą krašto apsaugai.
„Išorės aplinką blogino aštrėjanti geopolitinė situacija, kuri trikdė euro zonos atsigavimą ir ribojo spartesnį Lietuvos ūkio augimą“, – sakė premjeras, akcentuodamas Rusijos taikomus draudimus lietuviškos kilmės maisto prekių eksportui, apribojimus vežėjų verslui ir nenuspėjamus veiksmus politikos ir verslo santykiuose. Tačiau Ministras Pirmininkas pasidžiaugė, kad ekonomikos lankstumas ir tinkama ekonominė politika padėjo išvengti ženklesnio augimo tempo kritimo. „Lietuva pernai vėlgi buvo tarp Europos Sąjungos valstybių lyderių, kurių ekonomika augo sparčiausiai. <...> Tarptautinis valiutos fondas pirmą kartą Lietuvą įtraukė į išsivysčiusios ekonomikos šalių sąrašą, kitaip tariant, patekome į aukščiausiąją lygą“, – teigė A. Butkevičius. Jis pridūrė, kad beveik tuo pačiu laiku viena įtakingiausių tarptautinių institucijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – priėmė sprendimą pakviesti Lietuvą derėtis dėl narystės.
Ministras Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad žurnalo „Foreign Policy“ 2014 metų investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra Europoje pagal prognozuojamą jų pelningumą, o Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pernai Lietuva paskelbta 41-ąja tarp 144 pasaulio konkurencingiausių valstybių, o pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį ji įsitvirtino gana aukštai – 7 vietoje. „Investuok Lietuvoje“ duomenis, Lietuva, praėjusiais metais pritraukusi 44 tiesioginių užsienio investicijų projektus, ryškiai pirmauja tarp Baltijos šalių. Bendra investicijų į ilgalaikį turtą vertė sudaro daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, o juos įgyvendinus bus sukurta beveik 3 200 naujų darbo vietų“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Pranešėjo tvirtinimu, praėjusiais metais buvo pasiektas persilaužimas, mažinant jaunimo nedarbą. „Praėjusiais metais įdarbinta 40,8 tūkst. jaunų bedarbių. Kryptinga užimtumo didinimo politika leido Lietuvai priartėti prie Europos Sąjungos nedarbo lygio vidurkio“, – kalbėjo premjeras. Jis pabrėžė bendradarbiaujant su verslu pradėtą profesinio mokymo pertvarką, diegiamą modulinės profesinio mokymo programą, sudarančią galimybę lanksčiai reaguoti į verslo poreikius, valstybės užsakymo į valstybės finansuojamas vietas principo svarbą.
„Ryžtingi Vyriausybės sprendimai davė finansinių rezultatų kovojant su šešėline ekonomika“, – tvirtino politikas. Anot jo, pernai dyzelinių degalų pardavimas išaugo beveik penktadaliu, į biudžetą surinkta daugiau akcizo mokesčio, tačiau kovodami su šešėliu privalome būti dar greitesni, įžvalgesni, išradingesni.
Premjeras savo kalboje akcentavo priimtą sprendimą nuo pamatų pertvarkyti visą verslo priežiūros sistemą, kad būtų išgrynintos funkcijos ir sumažintas gausių tikrintojų skaičius. Tarp numatomų svarbių darbų A. Butkevičius minėjo vaikų globos sistemos pertvarką, Lietuvos eksporto įvairinimą, šilumos ūkio pertvarką ir gyvenamųjų namų renovaciją, energetikos projektus, Lietuvos 100-mečio sukakties įprasminimą, sukurtą naują socialinį modelį ir jo įgyvendinimą ir kt.
Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui pristačius Vyriausybės ataskaitą toliau ją svarstys Seimo komitetai. Birželio 2 d. plenariniame posėdyje numatoma surengti specialią Seimo diskusiją, kurios pabaigoje, kaip įtvirtinta Seimo statute, Seimas gali priimti rezoliuciją.
