ŽIV virusas puola imunines organizmo ląsteles[/caption]

Ebolos virusas Vakarų Afrikoje nusinešė jau daugiau kaip 1 000 žmonių gyvybių. Nors šio epidemijos protrūkio mirtingumo lygis ir nėra toks aukštas kaip ankstesnių, didžioji dauguma Ebola užsikrėtusių žmonių vis dėlto neišgyvena (Nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, dabartinio proveržio mirtingumo lygis siekia apie 60 proc., palyginus su 90 proc. praeityje).

Tačiau nepaisant tokios nieko gero nežadančios prognozės, Jungtinių Valstijų sveikatos specialistai nėra pernelyg susirūpinę dėl Ebolos grėsmės JAV ar besivystančiose šalyse.

„Mano manymu, Ebola kelia reikšmingą grėsmę tam tikruose regionuose, kuriuose ji buvo identifikuota, ypač centrinėje ir vakarų Afrikoje, - sakė Cecilia Rokusek, viešosios sveikatos specialistė iš Novos pietryčių universiteto nelaimių ir nepaprastojo pasirengimo instituto Floridoje. – Tačiau, mano nuomone, tai negresia Jungtinių Valstijų gyventojams.“

Iš tiesų, amerikiečiams didesnę grėsmę kelia kiti virusai, teigia Rokusek. Nors kai kurie iš jų turi kur kas žemesnius mirtingumo lygius nei Ebola, jie išsivysčiusiose šalyse yra aptinkami dažniau ir kasmet nužudo daugiau žmonių nei Ebolos virusas. Štai penki virusai, kurie yra tokie pat arba dar labiau pavojingi, nei Ebola.

Pasiutligė

Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, per pastarąjį šimtmetį pasiutligės atvejų Jungtinėse Valstijose smarkiai sumažėjo. Kasmet nuo šio viruso šalyje miršta maždaug du žmonės. Virusas žmonėms perduodamas per seiles, kuomet jiems įkanda juo užsikrėtę gyvūnai, tokie kaip šunys, meškėnai ar šikšnosparniai.

Žmonės, kurie žino, kad jiems įkando nežinomas gyvūnas, visuomet turėtų pasiskiepyti nuo pasiutligės. Vakcina užkerta kelia plisti virusinei infekcijai, teigia CDC. Tačiau, ypač šikšnosparnių įkandimų atveju, žmonės ne visuomet supranta, kad jiems buvo įkasta.

Pasiutligė taip pat turi vieną iš aukščiausių bet kokio viruso mirtingumo lygių - Jungtinėse Valstijose yra aprašyti tik trys atvejai, kai žmonės išgyveno šią ligą negavę vakcinos po to, kai buvo užkrėsti virusu.

Nepaisant to, pasiutligė vis dar išlieka didesne grėsme kitose pasaulio vietose nei Jungtinės Valstijos. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, Afrikoje ir Azijoje nuo šios ligos miršta kasmet apie 55 000 žmonių.

ŽIV

Nors pastaraisiais metais su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) siejamų mirčių skaičius tolygiai krenta, PSO duomenimis, 2012 m. nuo ŽIV ir įgyto imuninio nepakankamumo sindromo (AIDS) mirė 1,6 mln. žmonių. Virusas puola žmogaus imunines ląsteles ir laikui bėgant taip susilpnina imuninę sistemą, kad užsikrėtusiam žmogui tampa labai sudėtinga kovoti su kitomis ligomis.

2010 m. Jungtinėse Valstijose mirė apie 15 500 žmonių, kuriems buvo diagnozuota AIDS, skelbia CDC. Iš viso nuo ligos atradimo 1981 m. JAV nuo AIDS mirė 650 000 žmonių. Manoma, kad visame pasaulyje nuo šios epidemijos mirė per 36 mln. žmonių.

Šiandien žmonės su ŽIV gyvena kur kas ilgiau nei anksčiau. Tai yra susiję su didėjančiu antiretrovirusinės terapijos prieinamumu bei naujų infekcijų mažėjimu nuo AIDS epidemijos viršūnės 1997 m. Vis dėlto, iki šiol nėra sukurta jokių vaistų nuo ŽIV.

Gripas

Gal gripas ir neskamba labai baisiai, bet kasmet jis nusineša kur kas daugiau gyvybių nei Ebola. Tikslų skaičių žmonių, kurie kasmet miršta nuo sezoninio gripo viruso, apskaičiuoti labai sudėtinga, bet, CDC teigimu, vidutinis kasmetinis mirčių skaičius JAV siekia nuo 3 000 iki net 49 000.

Tokia didelė metinių mirčių variacija atsiranda dėl to, kad dauguma mirčių nuo gripo nėra įvardijamos būtent taip, todėl CDC šį skaičių apskaičiuoja remdamasis statistiniais metodais. Kita priežastis yra ta, kad kiekvienais metais gripo sezonas skiriasi savo sunkumu ir ilgumu, priklausomai nuo to, kurie gripo virusai tuo laikotarpiu plinta labiausiai. Tais metais, kai labiausiai plinta gripo virusas A (H3N2), mirtingumas padidėja daugiau nei dvigubai nei tuomet, kai dažniau aptinkami gripo virusai A (H1N1) arba B, teigia CDC.

Labai greitai plintantis gripo virusas susargdina kur kas daugiau žmonių negu nužudo – kasmet gripu rimtai suserga nuo 3 iki 5 mln. žmonių. Visame pasaulyje virusas sukelia nuo 250 000 iki 500 000 mirčių, skelbia PSO.

Nepaisant palyginti žemo viruso mirtingumo lygio, viešosios sveikatos specialistai ir gydytojai rekomenduoja kasmet pasiskiepyti nuo gripo, kad apsisaugotumėte nuo galimų komplikacijų.

„Sveiki žmonės turėtų pasiskiepyti kiekvienais metais, - Rokusek sakė „Live Science“. – Tyrimai rodo, kad gripo vakcina yra veiksminga profilaktinė priemonė.“

Tačiau tos gripo vakcinos, kurios suteikia imunitetą prieš A ir B tipo gripo virusus, neapsaugo nuo kitų gripo formų, kurios gali atsirasti virusui mutavus. Naujai atsiradusios gripo formos taip pat reikšmingai padidina vidutinį mirtingumo nuo gripo lygį visame pasaulyje. Pati vėliausia gripo pandemija, dar žinoma kaip „kiaulių gripas“ arba H1N1 pandemija, 2009-2010 m. laikotarpiu nusinešė nuo 151 700 iki 575 400 žmonių gyvybių visame pasaulyje, skelbia CDC.

Moskitų platinami virusai

Platinami per užsikrėtusių uodų įgėlimus, tokie virusai kaip Dengue karštinė, Vakarų Nilo karštinė ir geltonasis drugys kiekvienais metais nužudo daugiau kaip 50 000 žmonių visame pasaulyje, skelbia PSO ir CDC surinkti duomenys.

Maliarija, kurią taip pat platina moskitai, tačiau kurią sukelia parazitas, o ne virusas, kasmet nužudo per 600 000 žmonių.

CDC teigimu, mažiausiai 40 proc. planetos gyventojų, arba maždaug 2,5 mlrd. žmonių, susiduria su rizika susirgti rimta liga ar net mirti nuo moskitų pernešamų virusinių ligų.

Dengue karštinė, būdinga tam tikrose Pietų Amerikos, Meksikos, Afrikos ir Azijos dalyse, kasmet nusineša apie 22 000 žmonių gyvybių. Hemoraginė Dengue karštinė yra mirtina infekcija, kuri sukelia didelę karštinę ir, kai kuriais atvejais, septinį šoką.

Kadangi liga yra sutinkama kai kuriuose Jungtinių Valstijų kaimynystėje esančiuose regionuose, ji kelia grėsmę ir mūsų šaliai.

„Dengue yra labai aktyvi Karibuose, ir keliautojai iš Karibų parvyksta į Jungtines Valstijas užsikrėtę karštine“, - sakė dr. Robertas Leggiadro, Niujorko gydytojas ir Pensilvanijos Villanovos universiteto biologijos profesorius.
Dar labiau mirtinas nei Dengue karštinė yra geltonasis drugys, dažniausiai aptinkamas Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. PSO skaičiavimais, ši liga visame pasaulyje kasmet sukelia 30 000 mirčių.

Ne toks mirtinas, bet vis tiek pavojingas yra Vakarų Nilo virusas – virusinė nervų liga, plintanti tuomet, kai moskitai įkanda žmonėms prieš tai įgėlę virusu užsikrėtusius paukščius. Nors didžioji dauguma užsikrėtusių žmonių nesiskundžia Vakarų Nilo viruso simptomais, liga Jungtinėse Valstijose jau nužudė 1 200 žmonių nuo to laiko, kai pirmą kartą buvo čia diagnozuota 1999 m., teigia CDC.

Roto virusas

Ne visi turi didelę riziką užsikrėsti roto virusu, tačiau viso pasaulio vaikams šis virškinamojo trakto virusas yra labai rimta problema. CDC duomenimis, kiekvienais metais visame pasaulyje diagnozuojama apie 111 mln. viruso sukelto gastroenterito atvejų. Didžioji dauguma viruso aukų yra jaunesni nei 5-erių metų vaikai, o apie 82 proc. su virusu siejamų mirčių įvyksta besivykstančiose šalyse gyvenančių vaikų tarpe.

Manoma, kad visame pasaulyje kiekvienais metais miršta apie 440 000 virusu užsikrėtusių vaikų, iš jų dauguma – nuo komplikacijų, ypač dehidracijos. Jungtinėse Valstijose 1998 m. pradėta naudoti vakcina nuo roto viruso vėliau buvo atšaukta, nes neatitiko saugumo reikalavimų. Dabar naudojama naujesnė vakcina, sukurta 2006 m., yra rekomenduojama visiems vaikams nuo 2 mėn. amžiaus.

Nepaisant JAV jau įprastų skiepų nuo roto viruso, CDC skaičiavimais, kasmet nuo viruso sukeltos negydomos dehidracijos miršta nuo 20 iki 60 jaunesnių nei 5 m. amžiaus vaikų.

Nors kai kurie tėvai išreiškė susirūpinimą dėl komplikacijų, kurias gali sukelti skiepai nuo roto viruso, Leggiadro „Live Science“ sakė, kad skiepijimas nuo šios ir kitų išvengiamų ligų yra geriausias būdas apsisaugoti nuo ligų, kurios, kuomet negydomos, gali baigtis mirtimi.