Kantrybė toks jau dalykas, kad parduotuvėje jo nenusipirksi. O jei jos neturėsi, tikrai nebūsi labai geras tėvas. Bet gera žinia ta, kad kiekviena diena dovanoja daugybę galimybių praktikuotis ir tapti vis kantresniam. Štai 5 būdai treniruoti tėvišką kantrybę.
1. Į situacijas žvelgti vaiko akimis. Jūsų vaikas tikrai nesupranta būtinybės paimti į glėbį visus nešvarius skalbinius, sugrūsti juos į skalbyklę, uždaryti, įpilti miltelių, įjungti ir nedelsiant išeiti iš vonios. Jūsų vaikas mato būtinybę įkišti ranką, patikrinti, kaip sukasi skalbyklės būgnas, imti skalbinius po vieną ir bandyti išsiaiškinti, kieno tai apatiniai, kojinės, marškinėliai ir t. t. Ši kojinė mamos, ši tėčio, o čia mano. Kur kita kojinė? Mes gi plausim dvi, o čia tik viena. Arba – kas pasakė, kad vakarienę ant stalo reikia patiekti lygiai 7 val.? Jei vaikui, tarkim, norisi padėti mamai koldūnus padaryti ar bent jau juos į puodą po vieną sudėti. Aha, koldūnus vakarienei 4 asmenų šeimai po vieną, kiekvieną apžiūrint sudėti į puodą... Vakarienę patiekti išeis 7.15 val. Na, ir kas? Gal mums, suaugusiems tai atrodo neproduktyvu, bet vaikui reikalinga patirtis. Reikėtų džiaugtis, kad vaikas domisi ir mokosi padėti.
2. Iš anksto planuokite viską taip, kad užtruksite ilgiau nei įprastai. Jei pakeliui stabtelėti parduotuvėje ir greit pričiupti, ko trūksta vakarienei, užtrunka 15 min., stabtelėdami su vaiku užtruksite 25 min. Saugodami save nuo susinervinimo, nusivylimo, vaiko skubinimo, apiburbėjimo ir visų nuotaikų sugedimo, visa savo esybe nusiteikite užtrukti ilgiau. Ir taip – su viskuo. Į svečius ruoštis pradėkite 10–15 min. anksčiau. Gi būtinai vaikui reikės su viena kojine ant kojos užlipti ant palangės – juk šiukšlių mašina atvažiavo ir pilamos šiukšles iš konteinerio! Ryte kelkitės 10 min. anksčiau, kad ir meška dantis turėtų laiko išsivalyti, be to, būtinai reikės pašnekinti pakeliui ant šaligatvio sutiktą vabalą. Viską planuojant taip, kad turėtume laiko nenumatytiems atvejams, galime atsipalaiduoti, nusiraminti ir būti tiesiog kantrūs, kai tas nenumatytas svarbus atvejis atsitinka.
3. Vienu metu – vienas darbas. Kantrybę prarasti labai lengva, kai galvoji apie milijoną darbų, kurie seks lygiagrečiai arba iš karto po to, kuris „šiuo metu užstrigęs“. Pavyzdžiui, mažasis vis dar bėgioja po kambarį, dūksta, nors jau turėtų stovėti duše ir praustis prieš miegą. Tėvai, dar nenuvairavę išdykėlio į dušą, jau galvoja, kad dar po to dantis reiks valytis, rūbus susilankstyti, susitarti, kurią pižamą vilktis, paskui ją pagaliau apsivilkti, pasaką skaityti, susiderėti, kad vieną pasaką, o ne tris ir t. t. Galvojant tik apie vieną darbą daug lengviau, ne taip baisu, viskas atrodo įveikiama, ir kantrybę išsaugoti daug lengviau.
4. Paklauskite savęs: „O kaip situacija atrodys po valandos?“. Kai situacija tampa nevaldoma, kantrybę prarasti labai lengva. Bet jeigu kažkaip pavyksta susiimti ir nors sekundę pagalvoti, kaip bus po pusvalandžio, valandos, rytoj… Iš karto supranti, kad viskas vėl bus rožinėm spalvom piešta, vaikas linksmas, su mama/tėčiu susidraugavęs, paklusnus, gražiai valgys ir t. t. Žodžiu, šita situacija, kaip ir visa kita gyvenime, „taip pat praeis“. Situacija nebus amžina. Bet tai, kaip elgiatės su vaiku, daro įtaką ateičiai, vaiko – tėvų santykiams, vaiko – pasaulio santykiams.
5. Galvokite, kad kantrybė yra būdas parodyti meilę. Iš tikro po to, kai kantrybę prarandi, jautiesi blogai, tikrai nekaip. Dar blogiau žinoti, kad vaikas matė tą kantrybės praradimą ir iš jo mokėsi, jį prisimins. Ilgai. Kai kuriuos kantrybės praradimus – gal net visada. Nesmagu. Susitvardyti labai padeda galvojimas: „Aš tave myliu, dėl tavęs galiu giliai įkvėpti ir būti kantrus.“
Auginant vaikus išlaikyti kantrybę – rimtas iššūkis. Bet jei prisimenate situacijas, kai pavyko būti kantriems ir kai nepavyko, ką maloniau prisiminti? Kantrybės Jums!
