Šiais metais 43-oje lituanistinio švietimo savaitėje Dainavoje savo veiklą pristatė JAV ir vienos Kanados lituanistinių mokyklų atstovai. Bendraminčių gretose susibūrę dalyviai turėjo puikią progą bendrauti, kurti, pasimokyti iš kitų ir pasidalyti savo pedagogine patirtimi.
Oficiali 43-oji lituanistinio švietimo savaitė prasidėjo į renginį atvykusių mokyklų pristatymu. Atstovai, pristatantys savo mokyklas, džiaugėsi mokyklos pasiekimais, kalbėjo apie sprendžiamas problemas, rūpesčius, pristatė savo mokyklos viziją, misiją, veiklos tikslus, uždavinius ir prioritetus.
Kviečiame susipažinti su mokytojų ir stovyklos dalyvių atsiliepimais apie 43-ąją lituanistinio švietimo savaitę Dainavoje.
Pirmosios dienos įspūdžiai
„Pirmadienio rytą pradėjome iškilmingai sugiedodami Lietuvos himną ir pakeldami Lietuvos ir JAV vėliavas. Po skanių pusryčių vaikučiai rinkosi į vaikų programą, o susirinkę mokytojai pradėjo lituanistinio švietimo paskaitų ciklo savaitę. Džiaugiamės, kad susirinko ir savo veiklą pristatė net 17 JAV ir vienos Kanados lituanistinių mokyklų atstovų. Mokyklų direktorės pristatė savo mokyklų pasiekimus, rezultatus, pasidalino rūpesčiais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais mažiausiai nusiskundimų buvo dėl metodinės medžiagos, vadovėlių trūkumo. Į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją buvo laiku išsiųstos paraiškos ir aprūpinta vadovėliais, atributika, priemonėmis. JAV švietimo tarybos atstovė Laima Apanavičienė pasidžiaugė, kad Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija įkūrė užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų duomenų bazę, į kurią paragino visų mokyklų direktorius nusiųsti savo mokyklose dirbančių mokytojų sąrašus ir nuolat atnaujinti informaciją, kadangi pagaliau pasiektas susitarimas, jog užsienyje dirbančių mokytojų darbo stažas nenutrūksta ir, norintiems grįžti į Lietuvą mokytojauti, bus užskaitytas darbo stažas JAV lituanistinėse mokyklose.
Lemonto Maironio lituanistinės mokyklos direktorė Goda Misiūnas pasidžiaugė, kad Maironio mokykloje mokosi apie 600 mokinių ir tai yra didžiausia lituanistinė mokykla JAV. Norėdama priimti visus norinčius mokytis ir sudaryti kuo patogesnes sąlygas, mokykla dirba šeštadieniais ir penktadieniais. „Svarbiausias mokyklos tikslas – puoselėti lietuvybę ir lietuvišką dvasią“, – sakė mokyklos direktorė G. Misiūnas.
Čikagos lituanistinės mokyklos direktorė L. Apanavičienė, pristatydama mokyklos veiklą ir apžvelgdama rezultatus, pasidžiaugė, kad mokykla turi labai stiprų tėvelių komitetą. Aktyvus tėvelių komitetas ir atsidavę mokytojai – tai pagrindiniai ramsčiai, nuo kurių priklauso mokyklos sėkminga veikla.
Čikagos lituanistinės ir Lemonto Maironio mokyklos mokytojai, bendradarbiaudami su Elena Marcelioniene, sukūrė adaptuotą programą JAV lituanistinių mokyklų mokiniams ir šiemet išleido pirmokų vadovėlį ir pratybų sąsiuvinius.
„Lietuvėlės“ mokyklos direktorė pabrėžė, jog lietuvybės puoselėjimas pirmiausiai tenka šeimai. Jei šeima ugdo namuose vaiką lietuviu, tai vaikas, atėjęs į mokyklą, noriai mokysis, kalbės lietuviškai ir bus lietuviu.
Karštą vasaros popietę vaikai su tėveliais linksmai leido laiką prie Spyglio ežero. Kas maudėsi, kas šokinėjo nuo lieptelio ar pavėsyje gaivinosi ledais. Pavakary visus draugėn sukvietė linksmosios estafetės. Keturios vaikų ir tėvų komandos, pasivadinusios Lietuvos miestų vardais „Vilnius“, „Kaunas“, „Trakai“ ir „Kulautuva“, rungėsi bėgimo, rankos miklumo, komandinėse varžybose.“ – nepasirašiusi autorė
Dvikalbystė
„Donatas Januta – nuostabus žmogus, mokantis ne tik gerai papasakoti, pateikti informaciją, bet ir gerai vaidinti. Savo paskaitoje apie dvikalbystę jis kalbėjo apie savo keliones, dalinosi gyvenimo patirtimi ir lietuvybės puoselėjimu įvairių šalių lituanistinėse mokyklose. Vienos iš daugelio minėtų: Kaliningradas, Latvija, Suomija, Estija, Ukraina, Baltarusija ir Lenkija. Visus savo prisiminimus jis įamžino knygoje „Lietuviški takai“. Ši knyga buvo padovanota kiekvienam seminaro dalyviui su autoriaus autografu. Mokytojos buvo labai sužavėtos ir laimingos,“ - Birutė Blotnys
Neigiama anglų kalbos įtaka mūsų mokinių lietuvių kalbai
„Amanda Muliolienė pristatė ypač aktualią temą išeivijos lituanistinėms mokykloms „Neigiama anglų kalbos įtaka mūsų mokinių lietuvių kalbai“. Jungtinėse Amerikos Valstijose gimę vaikai auga angliškoje aplinkoje, nuolat angliškai kalba su draugais, bendraklasiais, mokytojais, tėveliais. Daugelis vaikų yra gimę mišriose šeimose, todėl ir šeimoje yra kalbama daugiau anglų, nei lietuvių kalba. Pastebime, kad mokinių lietuvių kalba yra skurdi, jie kalba su anglišku akcentu, sakinius pažodžiui verčia iš anglų kalbos, todėl sakiniai tiek gramatiškai, tiek literatūriškai yra neteisingi.
Lituanistinių mokyklų mokytojų darbą ypač palengvino Vidos Augulytės Bučmienės pirmą kartą 1975 metais išleistas praktinis vadovėlis „Lietuvių kalbos gryninimo ir turtinimo pratimai“. Visas vadovėlis susideda iš paaiškinimų, pavyzdžių ir tiems pavyzdžiams pritaikytų pratimų. JAV gimę vaikai gyvena angliškoje aplinkoje ir mąsto angliškai, verčia sakinius į lietuvių kalbą, todėl reikia padėti jiems teisingai išversti, plėsti jų žodyną. Lietuvių kalba yra labai turtinga, ypač daug veiksmažodžių, todėl verčiant sakinius iš anglų kalbos į lietuvių, svarbu parinkti tinkamus, teisingus žodžius.
„Lietuvėlės“ mokyklos direktorė pabrėžė, jog lietuvybės puoselėjimas pirmiausiai tenka šeimai. Jei šeima ugdo namuose vaiką lietuviu, tai vaikas, atėjęs į mokyklą, noriai mokysis, kalbės lietuviškai ir bus lietuviu.
Pristatydama temą A. Muliolienė iliustruotais žaismingais pavyzdžiais kompiuteriniame pristatyme parodė pagrindinius lietuvių ir anglų kalbų skirtumus. Visą medžiagą susistemino aptardama pagrindines lietuvių kalbos gramatikos temas. Praktiniais pavyzdžiais palygino, kuo skiriasi angliški ir lietuviški garsai, raidės, kaip tinkamai išversti keliareikšmius angliškus žodžius, tinkamai vartoti įvardžius, sangrąžinius žodžius, prielinksnius. Per savo ilgametę praktiką A. Muliolienė stebėjo vaikų kalbą, jų mėgstamus posakius ir sudarė sąrašą žinotinų lietuviškų žodžių, sakinių konstrukcijų ir išleido lietuvių kalbos pratimų knygelę, kuri labai palengvintų lietuvių kalbos mokymąsi.“ - Aistė Šulcaitė
Asmeninis žvilgsnis į tautos istorijos eigą Lietuvos 100-mečiui artėjant
„Dainavos stovyklos svečias istorikas Augustinas Idzelis supažindino seminaro dalyvius su labai liūdnu Lietuvai laikotarpiu. Detaliai papasakojo apie pirmąją Lietuvos okupaciją, apie Rusijos saugumiečių ir kariškių nešvarius sandėrius su kai kuriais Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės atstovais. A. Idzelis smulkiai papasakojo apie prezidento Antano Smetonos pasitraukimo į Vakarus aplinkybes ir sudėtingą situaciją prie Kybartų – Eitkūnų pasienio punkto tą lemtingą dieną. Apie tai, kaip Kybartų policijos viršininkas Morkūnas pervedė prezidentą per sieną į Vokietiją per pasienio ūkininko Prapuolenio laukus.
Istorikui A. Idzeliui šių įvykių eiga žinoma ne tik iš dokumentų, kurie pokario metu buvo atvežti į JAV. Jam taip pat teko artimai bendrauti ir su šių įvykių dalyviais. Vienas iš A. Idzelio artimų draugų buvo ir prezidento sūnus Julius Smetona. Taigi istorikas galėjo papasakoti ir jam patikėtus asmeninius liudininkų išgyvenimus ir pastebėjimus.
Mokytojams labai patiko linksmas A. Idzelio ir advokato J. Smetonos nuotykis, kurį papasakodamas istorikas norėjo pabrėžti Juliaus Smetonos temperamento ypatumus. Grįžtant namo po vienos bylos Juliaus Smetonos automobiliu, kurioje ponas Augustinas Idzelis vertėjavo, sugedo jų mašina. Automobilį teko palikti mechanikams ir vyrai nusprendė keliauti autobusu. Maršrutiniame autobuse, pilname keleivių, vyrai tęsė pokalbį apie Rusijos inteligentijos įtaką Lietuvos kultūrai. Pakrypus kalbai apie poetą Lermontovą, advokatas J. Smetona staiga pakilo ir rusų kalba, be to, stipriai gestikuliuodamas, pradėjo deklamuoti poeto eiles. Galime tik įsivaizduoti, kokia buvo kitų autobuso keleivių reakcija.
Esame dėkingi istorikui A. Idzeliui už tikrai reikalingą indėlį išsaugant istorinių įvykių autentiškumą, už taip reikalingų autentiškų dokumentų paskelbimą, pasidalinimą mintimis apie istorijos mokslą JAV ir Lietuvoje.“ - Diana Zuzindlak
Mintys apie Dainavos stovyklą
„Kaip Baltijos jūros bangos, vieną po kitos atneša gintaro gabaliukus, taip ir lietuviai atkeliavę į Ameriką, kiekvienas turi aukso vertę. O aš gintarėlis, kuris gimė čia - Amerikoje. Mano seneliai perkėlė savo šeimas (ir mano tėvus) į Ameriką po Antrojo pasaulinio karo, mokino lituanistinėse mokyklose ir dalyvavo Lietuvos bendruomenėse, puoselėjo lietuviškumą – kalbą, tautą, įpročius, meilę. Dabar aš seku jų pėdomis. Jaunystėje važiuodavau į jaunučių ateitininkų stovyklas Dainavoje. Dainavoje aš visada jaučiausi lyg pabuvojusi Lietuvoje. Man buvo labai svarbu išsaugoti lietuvybę. Dabar vėl praleidau savaitę Dainavoje su mokytojais ir savo sūnumis ... Per šią savaitę aš pasisėmiau stiprybės ir žinių, o mano vaikai jaučiasi tarsi pabuvoję Lietuvoje,“ - Audra Rudytė, Martyno Mažvydo lituanistinė mokykla
JAV Švietimo taryba