Baltijos šalių prašymo nekomentuoja
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kol kas nekomentuoja Baltijos šalių rengiamo prašymo dislokuoti nuolatinę brigadą, taip siekiant atgrasyti Rusiją. Spaudos konferencijoje Turkijoje atsakydamas į klausimą dėl rengiamo Baltijos šalių laiško šiuo klausimu NATO vadovas pabrėžė, kad pajėgos šiame regione jau sustiprintos, tačiau konkrečiai vertinti prašymą jis sakė galėsiantis tik su juo susipažinęs. „Aš žinau, kad toks laiškas rengiamas ir bus atsiųstas, ir žinoma, pamatę šį laišką atidžiai įvertinsime jo specifiką“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Antalijoje sakė J.Stoltenbergas. NATO vadovas pabrėžė, kad pajėgos Baltijos regione jau sustiprintos. „Mes jau padidinome savo pajėgas rytinėje Aljanso dalyje. Mes padidinome oro policijos pajėgas, laivyno pajėgas Baltijos jūroje, mes taip pat rotacijos pagrindu vykdome pratybas ir yra sausumos pajėgos, taigi mes jau padidinome dalyvavimą Baltijos šalyse“, – sakė J.Stoltenbergas. Kartu jis pabrėžė, kad „NATO yra pasirengusi ir mes apginsime bet kurią sąjungininkę nuo bet kurių grėsmių“.
Lietuvai – liūdniausios prognozės visoje ES
Lietuvos gyventojų skaičius mažės sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), ir 2060 metais šalyje gyvens mažiau nei du milijonai žmonių, prognozuojama antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje. Briuselio ekspertų skaičiavimais, gyventojų skaičius mažės pusėje ES šalių. Lietuvai prognozuojamas 38 proc. nuosmukis. Jei niūri prognozė pasitvirtins, šalyje po 45 metų bus 1 mln. 800 tūkst. gyventojų. Latvijoje gyventojų per šį laikotarpį turėtų sumažėti nuo 2 milijonų iki 1,4 milijono, Estijoje – nuo 1,3 iki 1,1 milijono, rašoma Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktorato parengtame dokumente. Spartus nuosmukis taip pat prognozuojamas Bulgarijai ir Graikijai, kur gyventojų turėtų sumažėti ketvirtadaliu (-25 proc. ir -23 proc.). Sparčiausiai gyventojų daugės Liuksemburge, Belgijoje, Švedijoje, Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, rašoma daugiau nei 400 puslapių ataskaitoje. Visą dokumentą galima rasti čia. Statistikos departamento duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena 2 mln. 908 tūkst. Gyventojų.
Ukrainos prezidentas nori J.McCaino ir A.Kubiliaus
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė savo padėjėju JAV senatorių Johną McCainą, kuris yra vienas iš Amerikos Kongreso vanagų ir pasisakė už konflikto krečiamos Ukrainos aprūpinimą letaline ginkluote, paskelbė šalies vadovo administracija. Tokios pačios pareigos pasiūlytos ir buvusiam Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui. Provakarietiška Ukrainos valdžia formuoja savo patarėjų korpusą, kuris padėtų šaliai vykdyti reformas ir užtikrintų jai tarptautinį palaikymą. Jeigu J.McCainas, kuris yra Arizonoje išrinktas respublikonų senatorius, priims šį postą, jis taps Ukrainos patarėjų korpuso nariu kartu su buvusiu Švedijos premjeru Carlu Bildtu, pagarsėjusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiku, sakoma trečiadienį paskelbtame P.Porošenkos administracijos įsake. Tarptautinei patariamajai reformų tarybai vadovaus buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, o tarp jos narių minimas A.Kubilius, buvęs Slovakijos premjeras Mikulašas Dzurinda, Europos parlamento nariai Elmaras Brokas ir Jacekas Saryuszas-Wolskis bei ekonomistas Andersas Aslundas. JAV senatorius sakė, kad jam būtų garbė eiti šias pareigas, bet pabrėžė pirmiausiai turintis gauti Senato leidimą.
Konstitucijai neprieštaravo
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priimtame nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Konstitucijai. Šiais įstatymais dvejiems metams buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas kariams ir pareigūnams, mokslininkams, teisėjams ir kitiems asmenims. Konstitucinis Teismas nagrinėjo keturis Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus. Pareiškėjas ginčijo minėtų įstatymų atitiktį Konstitucijai dėl to, kad sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jais buvo pratęstas 2012–2013 m., nors kai kurioms kitoms išmokoms, pavyzdžiui, valstybinėms socialinio draudimo pensijoms, šis terminas pratęstas nebuvo ir jos sumažintos mokėtos tik iki 2011 m. pabaigos. Pareiškėjo teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinė valstybės pareiga atkurti sumažintas pensijas negali būti suprantama kaip pareiga iš karto atkurti visų pensijų dydžius.
STT atėmė Aplinkos ministerijos kompiuterius
Aplinkos ministerijoje trečiadienį apsilankę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai paėmė Visuomenės informavimo projektų valdymo skyriaus darbuotojų kompiuterius, pranešė ministerija. Kompiuteriai paimti STT atliekant ikiteisminį tyrimą byloje dėl galimai darytos įtakos partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotiems dirbti Aplinkos ministerijoje nariams. Anot ministerijos, tiriama, ar nevykdyti neteisėti veiksmai sudarant išskirtines sąlygas tam tikroms bendrovėms, dalyvaujančioms viešųjų pirkimų konkursuose. „Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai“, – BNS sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas. Tai ne pirmas STT vizitas Aplinkos ministerijoje pastaruoju metu. Kovo 20 dieną STT Vilniaus valdybos pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros prokurorais, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl galbūt organizuotos grupės vykdytos prekybos poveikiu stambiu mastu, paėmė dokumentus iš Aplinkos ministerijos, valstybinės įstaigos „Regitra“. Buvo atliktos kratos keturiose bendrovėse. Kaip skelbė STT, šie veiksmai atlikti tiriant galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų, kurių vertė siekia daugiau kaip 2,6 mln. eurų, aplinkybes. 2014 metų pabaigoje STT pradėjo tyrimą dėl įtartino viešinimo paslaugų pirkimo. Pirminiame bylos tyrimo etape buvo atlikta keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje. Vėliau tyrimas buvo praplėstas surinkus duomenų dėl galbūt neskaidrių Vidaus reikalų ministerijos 2013–2014 metais daugiau nei 7,8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo konkurso organizavimo aplinkybių.
Lietuvos vežėjų iššūkiai Baltarusijoje
Apsidžiaugę dėl laisvesnio įvažiavimo į Rusiją, Lietuvos vežėjai kaimyninėje Baltarusijoje netenka savo vilkikų. Šie kartu su puspriekabėmis konfiskuojami, nes veža krovinius tarp Rusijos ir Baltarusijos. Verslininkai bando išvengti kelionių per Baltarusiją ir savo autotraukinius pasuką per Latviją į Rusiją, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Julius Misiūnas sako, kad Baltarusijoje konfiskuojamų transporto priemonių daugėja. Pernai į asociaciją kreipėsi 7 nukentėjusių transporto įmonių vadovai, buvo sulaikyta daugiau nei 20 jų transporto priemonių, šiemet taip vėl konfiskuojama daug vilkikų. Skaičiuojama, kad Lietuvos vežėjai jau neteko mažiausiai 6 vilkikų. Lietuvos tarpvalstybinės sutartys su Baltarusija, Rusija ir Kazachstanu nustato, jog draudžiami vežimai iš vieno šalies paskirties punkto į kitą valstybės paskirties punktą. „Ne kartą padedami mūsų valdžios atstovų kreipėmės į Baltarusijos kompetentingas institucijas su prašymu tinkamai taikyti dvišales tarpvalstybines sutartis ir spręsti šią problemą, tačiau Baltarusija kol kas neatsisako ydingos konfiskavimo praktikos“, – konstatuoja J. Misiūnas.
Nepritarė privalomam mokslui iki 18 m.
Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė, kad privalomas mokslas Lietuvoje turėtų būti ne iki 16, o iki 18 metų. Už tokią Konstitucijos pataisą po pirmojo svarstymo balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 Seimo narys. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pataisai yra pritarę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros, Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetai, tuo metu Konstitucijos komisija bei Vyriausybė pateikė neigiamas išvadas. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), jeigu būtų priimta siūloma Konstitucijos pataisa, jai įgyvendinti reikėtų papildomų išlaidų – nuo 2 iki 3 mln. eurų per metus. Tiek atsieitų apie 1400 šiuo metu nesimokančių tokio amžiaus asmenų ugdymas. ŠMM duomenimis, beveik visose Europos Sąjungos valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų. Priimti Konstitucijos pataisai reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Pataisa svarstoma ir dėl jos parlamente balsuojama du kartus su nemažiau kaip su trijų mėnesių pertrauka.
Nelegali migracija didėja
Lietuvoje siekia likti maždaug dešimtadalis iš čia patenkančių nelegalių migrantų, kitų tikslas – Vakarų Europa. Tuo metu parlamentaras Artūras Paulauskas siūlo keisti įstatymus, kad žmonės iš Lietuvos kai kuriais atvejais galėtų būti išsiunčiami ir be teismo sprendimo. Užsieniečių registracijos centre Pabradėje šiuo metu yra 180 užsieniečių. Iš jų 76 prašo prieglobsčio Lietuvoje. Daugiausia sulaikytųjų – beveik 80 – yra vietnamiečiai, per trisdešimt – ukrainiečių, 25 gruzinai, 15 čečėnų ir po keletą įvairių kitų valstybių piliečių. Centro darbuotojai sako, kad į Lietuvą nelegaliai patekusių vietnamiečių tikslas – Vakarų Europos valstybės. Už tai nelegaliems kurjeriams jie sumoka nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. JAV dolerių. „Lietuva tikrai nėra tiktai tranzito šalis. Aišku, daugiau nei 90 proc. sudaro tik tranzitas, bet (...) kad ir nedidelis 10 procentų – tai jau duoda savo indikaciją“, – sako Užsieniečių registracijos centro vadas Remigijus Volikas. Pernai iš viso Lietuvoje prieglobstį gavo 177 asmenys iš beveik 500 jo prašiusiųjų. Tai daugiausia afganistaniečiai, ukrainiečiai ir rusai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas sako, kad turi būti tobulinama teisinė bazė, ruošiantis galimai didesnei nelegaliai migracijai. Pasak užsieniečių registracijos centro darbuotojų, dauguma ukrainiečių ir čečėnų siekia likti Lietuvoje. Jie stengiasi išmokti lietuvių kalbą, vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas.
