Alytaus pataisos namuose gyvenantiems nuteistiesiems, siekiantiems atsikratyti žalingų įpročių, pageidaujantiems įsigyti profesiją, į pagalbą skuba nevyriausybinės organizacijos. Čia veikia reabilitacijos centras, ieškoma būdų, kaip nuteistuosius integruoti į visuomenę.
„Gerai būtų pakalbėti apie ateitį, kažką susiplanuoti. Kiekvienas turite savo tikslų, bet pagalba iš šono labai praverčia“, – taip prasideda labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ vadovės pokalbis reabilitacijos centre su Alytaus pataisos namų nuteistaisiais.
Nuteistiesiems sudarytos sąlygos lankytis pas psichologus ir socialinius darbuotojus, kovoti su priklausomybės ligomis, organizuojami įvairūs užsiėmimai, susitikimai su įvairių konfesijų dvasininkais, mokoma kompiuterinio raštingumo.
„Skirtingos nevyriausybinės organizacijos taiko skirtingas darbo su nuteistaisiais metodikas. Vieni studijuoja Bibliją, antri atlieka terapiją, treti aptaria iš Biblijos tam tikrus įrašus“, – nurodo Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus vedėjas Linas Šimkus.
Nuteistiesiems padeda 17 nevyriausybinių organizacijų. Užsiėmimuose dalyvauja daugiau nei ketvirtadalis iš 1200 kalinčiųjų. Socialinių darbuotojų įkalinimo įstaigoje itin trūksta.
„Važiuojame pas nuteistuosius su tikslu juos padrąsinti, paskatinti geroms permainoms. Gaila, kad nedaug tų nuteistųjų atsiveria ir priima, bet yra ir yra pasikeitusių“, – sako organizacijos „Antras šansas“ atstovas pastorius Rimantas Karkauskas.
Alytaus pataisos namuose vidurinio išsilavinimo siekia apie 160 nuteistųjų. Beveik 300 vyrų mokosi mūrininko-betonuotojo, suvirintojo, apdailininko ir kitų paklausių darbo rinkoje specialybių.
„Kai vyksta projektai, mokome staliaus profesijos. Mokymai tikrai rimti. Praėjusiame projekte šios profesijos mokėme 48 nuteistuosius. Tai kaip darbinė kūrybinė terapija. Kas nori pakelti savo kultūrinį lygį, kam trūksta saviraiškos, drožinėja, piešia. Jie taip didina savo galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime“, – tvirtina labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ direktorė Stefanija Kondrotienė.
Tai patvirtina ir nuteisitieji. „Ateidamas į reabilitacijos centrą, patyriau tai, ko nebuvau patyręs kituose sektoriuose. Čia esi užimtas, čia yra psichologai. Ateini į šį meno kūrybos būrelį, drožinėji, darai kitus darbelius... Sukuri naują savo mąstymą. Man patinka“, – tvirtina nuteistasis Audrius Stankevičius.
Nevyriausybinių organizacijų, norinčiųjų padėti nuteistiesiems integruotis į bendruomenes ir darbo rinką, netrūksta, bet susiduriama su finansine problema. Visuomenininkai dažniausiai dirba be atlygio, į įkalinimo įstaigas vyksta už savo lėšas.
„Žinoma, susiduriame su problema – kuro kompensavimas, kiti dalykai, kam galbūt šiandien nėra skiriama tiek, kiek reikia. Galbūt ateityje ir simbolinis atlyginimas kaip darbuotojui nepamaišytų. Tai ateities dalykas“, – teigia Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas.
Anot K. Jasmonto, sėkminga grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų nuteistųjų socialinė integracija priklauso nuo to, kokius pagrindus ir motyvaciją jie gaus pataisos namuose.
