Sekmadienį, po visiško pralaimėjimo buvusiam ministrui pirmininkui Francois Fillonui, praktiškai baigėsi buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy politinė karjera. Socialkonservatorius ir laisvosios rinkos reformatorius Fillonas tiesiog sutriuškino oponentus, renkant respublikonų kandidatą į prezidentus, pavasarį vyksiantiems prezidento rinkimams. Jis surinko 43 procentus balsų ir jau pirmame ture kandidatūrą beveik laimėjo.
Antrame ture jis rungsis su šiek tiek nuolankesniu varžovu – Alainu Juppe’u, Bordo meru ir buvusiu Jacques Chiraco ministru pirmininku.
Prieštaringai vertinamas Sarkozy buvo visiškai sutriuškintas. Jo kampanija orientavosi į prancūzų tautinę tapatybę, pasisakė prieš mažumas ir musulmonus. Buvęs prezidentas siūlė uždrausti musulmonėms universitetuose dėvėti galvos apdamgalus ir stengėsi įrodyti nekaltumą, kai jam buvo iškelti kaltinimai dėl korupcijos finansuojant kampaniją. Prasti kampanijos rezultatai atskleidžia, kad dešinieji jo pradėjo nekęsti ne ką mažiau, nei kairieji.
Fillonas ir Juppe’as dabar turi savaitę kovai dėl rinkėjų šalyje, kuri varginama masyvaus nedarbingumo, lėtos ekonomikos ir terorizmo grėsmės.
Po Donaldo Trumpo pergalės tikimasi, kad kita šalimi, kurios politinė sistema bus sukrėsta, gali tapti Prancūzija. Apklausų duomenys atskleidžia, kad kraštutinės dešinės „Nacionalinio Fronto“ partijos lyderė Marine Le Pen pateks į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. Tačiau jai gali būti sudėtinga laimėti.
Francois Fillonas yra tradicinio dešinių provincialo įsikūnijimas – tikras katalikas, kilęs iš mažo miestelio šiaurės vakarų Prancūzijoje, kuriame gyveno 12 amžiaus viloje su savo žmona ir penkiais vaikais bei kilo karjeros laiptais vietos politikoje.
Arbatą dievinantis anglofilas sulaužė ilgalaikę Prancūzijos dešiniųjų statizmo tradiciją siūlyti pačias radikaliausias verslui palankias reformas, užsibrėždamas per penkerius metus panaikinti 500 tūkstančių viešojo sektoriaus darbo vietų. Išpeiktas Juppe’o dėl siūlomų apkarpymų, per savo paskutinį mitingą Fillonas teigė, jog „man prisegama liberalo etiketė taip pat, kaip viduramžiais raupsuotiesiems ant durų buvo piešiami kryžiai. Aš paprasčiausiai esu pragmatiškas.“
Fillonas balsavo prieš tos pačios lyties santuoką, kai ją įteisinti siūlė socialistas prezidentas Francois Hollande’as. Skelbdamas, kad kovoja dėl kriškščioniškos šeimos vertybių, savo kampanijoje reiškė nusistatymą prieš dirbtinį apvaisinimą, kuriuo galėtų pasinaudoti vienišos moterys bei lesbiečių poros. Apklausose jis išsiveržė paskutinę kampanijos savaitę, kai išleido knygą apie kovą su radikaliu Islamu. Teigdamas, kad Prancūzijoje nėra religinių problemų, tačiau yra problemų siejamų su Islamu, jis skelbia, kad sprendimas yra taikytis į fundamentalizmą, o ne į įstatymų besilaikančius musulmonus. Tačiau jis supykdė juodaodžių teisių asociaciją, kai savo kampanijoje Prancūzų kolonializmą apibūdino kaip Prancūzijos būdą dalintis kultūra.
Fillonas skatino atkurti santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sprendžiant problemas Sirijoje. Po JAV rinkimų jis pasveikino naują Trumpo ir Putino aljansą, o savo kampanijos pradžioje kėlė klausimą dėl Prancūzijos prisijungimo prie Basharo al-Assado režimo kovoje su Islamo valstybe. Jis teigė, kad Prancūzija turi susijungti su visomis įmanomomis pajėgomis, nepaisant ar jos demokratiškos, ar ne.
„De Golis, Čerčilis bei Ruzveltas sudarė sąjungą su Stalinu, kad nugalėtų nacius,“ – Fillonas teigė tinklalapiui „Atlantico“.
Pripažindamas pralaimėjimą Sarkozy teigė nejaučiantis liūdesio ar nuoskaudos. Kampanijos metu menkinęs Filloną ir vadinęs jį savo „darbuotoju“, dabar Sarkozy sako, jog palaikys buvusį premjerą antrame rinkimų dėl kandidatūros ture. Jo nugalėtojas iškart taps prezidento rinkimų favoritu.
71 metų Juppe’as kampanijoje žada ekonominę reformą bei smerkia savižudišką Sarkozy politiką. Jis jau seniai perspėjo, kad toks valdymo būdas tik dar labiau suskaldys Prancūzijos visuomenę. Pastaruosius keletą mėnesių apklausose pirmavo, kaip mėgstamiausias Prancūzijos politikas. Tai visiškas įvaizdžio pasikeitimas, nes 1990 metais buvo pats nekenčiamiausias premjeras. Tuo metu daugiau nei 2 milijonai žmonių protestavo dėl jo pensijų reformų.
2004 metais Juppe’as turėjo laikinai nutraukti savo politinę karjerą, dėl 1980 metais vykdytos aferos, kuria to meto prezidento Chiraco partijos darbuotojai nelegaliai gavo atlyginimus iš Paryžiaus savivaldybės. Nors pripažįstama, kad Juppe’as iš to pats nepraturtėjo ir, galimai, tik pridengė Chiracą, kai kurie kritikai teigia, kad tai galėtų jam smarkiai pakenkti per aršią prezidentinę kampaniją.
„Aš nesu Hillary Clinton, o Prancūzija nėra Amerika,“ – teigė Juppe’as šią savaitę, tvirtindamas, kad yra patikimas priimant svarbias reformas.
Kandidatų ekonominės programos yra panašios: abu žada mažinti išlaidas viešajam sektoriui, nutraukti 35 darbo valandų per savaitę apribojimą, atsisakyti nekilnojamo turto mokesčio bei pertvarkyti socialines pašalpas.
Tai buvo pirmas kartas, kai Prancūzijos dešinieji surengė atvirus pirminius rinkimus panašius į JAV sistemą. Galėjo balsuoti bet kuris rinkėjas pasirašęs chartiją, jog sutinka su „Centro ir dešiniųjų respublikonų vertybėmis“ ir sumokėjęs 2 dolerius.
Nuotraukoje: Francois Fillonas
